Tech & Rights

Rumunija ketina panaudoti teroro aktus Prancūzijoje kaip pasiteisinimą priimti naujus masinio piliečių sekimo įstatymus

Pilietinė visuomenė yra sunerimusi dėl naujų Rumunijos valstybės įstaigų pasiūlymų skubos tvarka patvirtinti keletą masinio stebėjimo priemonių, kurios prieštarautų žmogaus teisėms.

by The Association for the Defense of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee

Po Prancūziją neseniai sukrėtusių teroro aktų Rumunijos ryšių ir informacinės visuomenės ministerija subūrė tarpinstitucinę darbo grupę, turinčią į šalies darbotvarkę vėl įtraukti stambaus masto gyventojų sekimą įteisinančių įstatymų paketą. Tai buvo padaryta nepaisant to, kad tokie įstatymai pastaraisiais metais buvo atmesti tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, tiek pačios Rumunijos Konstitucinis Teisme.

Paketą sudaro Telefono ir interneto vartotojų duomenų saugojimo įstatymas - dar žinomas kaip „Didžiojo brolio įstatymas“ - ir Išankstinio mokėjimo SIM kortelių ir Wi-Fi vartotojų registracijos įstatymas. Valdžios institucijų nuomone, dėl sprendimo atšaukti šiuos įstatymus Rumunijoje atsirado „teisinė spraga“ ir šalis tapo mažiau atspari teroro aktams.

Kartu su keliomis kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, „APADOR-CH“ parengė viešą laišką, kuriame nurodė, kad apie šią „teisinę spragą“ valstybės institucijos žinojo ilgiau nei tris mėnesius, tad prašyti tarpinstitucinės darbo grupės skubiai svarstyti „Didžiojo brolio įstatymą“ atmetusį Konstitucinio Teismo sprendimą yra absurdiška - tai tik atkartos praeities klaidas ir dar labiau apriboja pagrindines laisves; jei ir reikia tolesnių veiksmų, jie turėtų vadovautis profesionalia, išsamia, visas suinteresuotas šalis įtraukiančiasanalize.

Toks bandymas paknopstom taikyti Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus ir vėl parodo, kad priimdama sprendimus šiais klausimais valdžia nekreipia dėmesio nei į privatų sektorių, nei į pilietinę visuomenę.

Negana to, skubėdama pasinaudoti teroro aktų Prancūzijoje suteikta proga ir kuo greičiau priimti įstatymus dėl masinio piliečių sekimo Rumunijos valstybė neįvertina keleto svarbių elementų:

1. Pačioje Prancūzijoje - šalyje, kurios pavyzdžiu nacionalinės institucijos siekia pateisinti savo „bruzgėjimą“ - yra daugybė kovai su terorizmu skirtų įstatymų (įskaitant ir srauto duomenų saugojimą bei išankstinio mokėjimo kortelių registraciją numatančių įstatymų). Tai neužkirto kelio 2015 m. sausio 7 d. įvykiams Paryžiuje. Negana to, žinomi Prancūzijos politikai pasirodė esą galvotesni ir atmetė „emocijomis paremtą teisėkūros idėją“.

2. Bet koks naujas srauto duomenų saugojimo įstatymas veikiausiai prieštaraus pagrindinėms teisėms; ryšio paslaugų teikėjai bet kokiu atveju kaupia srauto duomenis komerciniams tikslams. Šiais duomenimis naudotis būtų gana paprasta - tereikėtų išaiškinti baudžiamojo proceso kodekso 152 straipsnį.

3. Sprendimą atmesti „Didžiojo brolio“ įstatymų paketą Konstitucinis Teismas priėmė dar 2014 m. liepos mėnesį, tad apie bet kokią „skubią būtinybę spręsti“ kalbama tik todėl, kad būtų galima pasinaudoti Prancūzijoje įvykusia tragedija ir „prastumti“ pagrindines teises negerbiančius įstatymus.

Bet kokie su šia sritimi susiję nepaprastąja tvarka priimti teisės aktai, turintys tiesioginį poveikį mūsų pagrindinėms teisėms, prieštarautų Konstitucijai pagal Konstitucijos 115 straipsnio 6 pastraipą.

Negalima leisti, kad tragedija taptų pretekstu riboti laisves ir nesilaikyti Konstitucinio Teismo nutarčių!