„Rights International Spain“ kartu su asociacijomis „Teisėjai už demokratiją“ ir „Nepriklausomas teismų forumas“ antrą kartą šios įstatymų leidėjų kadencijos metu kreipėsi į JT specialųjį pranešėją teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, pasmerkdamos tai, kad „įvairios vyriausybės iniciatyvos ardo valdžių padalijimo principą“, kas „lemia teisminės valdžios ir teisinės valstybės principų silpnėjimą.“
Jų ataskaitoje pirmiausia nuorodamas neseniai patvirtintas ir prieštaringai vertinamas naujojo Aukščiausiojo Teismo trečiojo skyriaus (administracinių ginčų kolegija) pirminimo paskyrimas.
Tarptautinius standartai šioje srityje numato, kad, norint užtikrinti teismų nešališkumą ir nepriklausomumą, ypač svarbu, kad tokie paskyrimai būti skaidrus, vyktų be spaudimo ar įtakos, ir kad paskyrimo kriterijai būtų objektyvūs ir pagrįsti profesiniu sąžiningumu ir sugebėjimais.
Vyriausybės kišimasis
Organizacijos aiškina, kad José Manuel Sieira Míguez kadencijos neatnaujinimas yra itin reikšmingas -tai pirmas kartas Aukščiausiojo Teismo istorijoje, kai kolegijos pirmininkui nebuvo leista pasilikti antrai kadencijai. Taip nutiko nepaisant to, kad jis 22 metus dirbo Aukščiausiojo Teismo teisėju, o paskutinius penkis buvo kolegijos pirmininku.
Generalinė teisminių institucijų taryba savo sprendimo nepapagrindė, ir yra įrodymų, kad vyriausybė įsikišo į procesą, siekdama išvengti tam tikrų nepageidaujamų sprendimų - pavyzdžiui, suteiktos malonės atšaukimo vairuotojui „kamikadzei“ pasienio punkte.
Ataskaitą pasirašiusiųjų žodžiais tariant, šis paskyrimas yra "dar viena baisios padėties Ispanijoje dėl teismų nepriklausomumo išraiška, konkrečiai - Generalinės teisminių institucijų tarybos reforma, kuri mažina teismų nepriklausomumą.“
Ataskaitoje pareiškiamos abejonės dėl naujausios Teisminės valdžios įstatymo (Ley Orgánica del Poder Judicial) reformos, kurios pakeitimai griauna Generalinės teisminių institucijų tarybos kolegialų pobūdį, vadinasi - ir jos nepriklausomumą.
Daugybė pakeitimų
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Liaudies partijos raginimu iš viso buvo priimti devyni Teisminės valdžios įstatymo pakeitimai (įskaitant ir šį).
Ataskaitos autorių teigimu, tai - „taip toli siekiančios teisinės reformos“, kad jos „turi įtakos teismų saugumui“, tačiau nebuvo realiai pasitarta su pilietinės visuomenės organizacijomis ar atsižvelgta į praktikų nuomonę.
Galiausiai ataskaitos autoriai pasmerkia faktą, kad Senato šiuo metu svarstoma (ir dabartinės vyriausybės remiama) Baudžiamojo proceso įstatymo reforma numatytų „ribotą terminą baudžiamajam tyrimui, siekiant paspartinti teisingumo sistemą.“
Pasak organizacijų, ši priemonė „turėtų ypač didelį poveikį politinės korupcijos byloms, nes ji neleistų teisėjams atlikti reikiamų tyrimų, siekiant išsiaiškinti šiuos nusikaltimus.“
Kontraproduktyvi reforma
Reformoje nėra numatytas biudžeto asignavimas, kurie leistų „atlikti baudžiamąjį tyrimą per nustatytą terminą" - organizacijos teigia, kad ši priemonė „kovoje su korupcija turėtų priešingą rezultatą, nes praktikoje dėl to didėtų nebaudžiamumas.“
Reiktų prisiminti, kad šių metų balandį - vos prieš keletą mėnesių - „Rights International Spain“ ir „Teisėjai už demokratiją“ parašė laišką ir pateikė ataskaitą Europos Vadovų Tarybai, pasmerkdamos šias dvi teisės (Teisminės valdžios ir Baudžiamojo proceso įstatymų) reformas bei kitas Ispanijos vyriausybės remiamose reformose numatytas priemones.
Organizacijos laikė šias reformas „dalinėmis ir netinkamomis“, kurias reiktų atšaukti iki kol „būtų galima atlikti konsultaciją su ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis“ dėl teismų sistemos reorganizacijos ir modernizacijos.
Teisinės valstybės principai
Organizacijos paragino Tarybą pasinaudoti nauju ES instrumentu teisinės valstybės principams sutvirtinti ir „priimti priemones, skirtas užkirsti kelią tolesnei teisinės valstybės principų degradacijai Ispanijoje.“
„Rights International Spain“ vykdančioji direktorė Lydia Vicente pareiškė, kad „teismų nepriklausomumo trūkumas mūsų šalyje nebegali tęstis - pirmiausia dėl to, kad tai kelia didžiulį pavojų vienam iš svarbiausių teisinės valstybės elementų, ir antra, dėl to, kad be teisėjų nepriklausomumo kyla pavojus visų gyventojų laisvėms ir teisėms.“
Vienos iš ataskaitą pasirašiusių teisminių asociacijų „Teisėjai už demokratiją“ atstovas Joaquim Bosch sako, kad „politinis spaudimas siekiant kontroliuoti teismų sistemą jau pasiekė nuo demokratijos įkūrimo nematytą lygį. Politinės pastangos daryti įtaką aukštesnės instancijos teismas rimtai kerta per mūsų teisminių institucijų patikimumą. Valdžios padalijimui mūsų šalyje kilo rimtas pavojus, ir dėl šios priežasties mums reikia, kad įsikištų tarptautinės organizacijos.“