Tech & Rights

Žmogaus teisių ribojimas vardan saugumo

Ar jūs nuogąstaujate dėl savo teisių ir laisvių, matydami, kaip Europos valstybės nesiliauja priėmusios vis naujus jas varžančius įstatymus? Buvęs JT ekspertas laikosi tvirtos nuomonės: laisvių negalima varžyti vardan saugumo.

by Rights International Spain

„Rights International Spain“ kalbėjosi su buvusiu JT pranešėju itin aktualiomis šiuolaikinei Europai temomis: taikių susirinkimų teisės bei kitų teisių apribojimai vardan saugumo; naujos kovos su terorizmu politikos kryptys; teisė į privatumą ir kokį poveikį politikai turi internetas. Visą interviu skaitykite čia.

Taikūs susirinkimai

„... tai būdas mažiausiai matomoms visuomenės dalims - toms, kurioms sunkiausia prieiti prie spaudos ir/arba valdžios institucijų - parodyti, kad nesutinka su vieša politika, arba kritikuoti valdančiuosius. Labai svarbu, kad vyriausybės šią teisę išsaugotų, kad būtų galima pradėti dialogą su gyventojais. Tik autoritarinės vyriausybės apriboti teisę į taikius susirinkimus“, kalbėjo LaRue. Padėtį Ispanijoje po Piliečių saugumo įstatymo priėmimo ir Baudžiamojo kodekso reformų įgyvendinimo buvęs pranešėjas apibūdino: „Susidaro įspūdis, kad jie užsispyrę ir nenori išklausyti savo gyventojų.“ Pranešėjas šiuo atžvilgiu Ispaniją lygino su Egiptu ir Kinija.

Apribojimai vardan saugumo

LaRue nemato jokių neaiškumų: „Jau įrodyta, kad teises ribojančios priemonės saugumo veiksmingai neužtikrina.“ Jo nuomone, „Laisvių negalima riboti vardan saugumo - tai savaime prieštarautų sau pačiam.“ Ekspertas atvirai sako: „Tas, kas riboja pilietines laisves ir piliečių teises, yra diktatorius.“ Diktatoriai "negina demokratijos, jie gina savo pačių valdžią ir smurtinį naudojimasi ja.“

Kova su terorizmu demokratiniame kontekste

Frankas LaRue pripažįsta, kad „terorizmas egzistuoja, ir kiekvienas turi teisę apsisaugoti; negana to, valstybė yra įpareigota apsaugoti savo piliečius.“ Tačiau net ir tuomet reikia atsižvelgti į demokratinį kontekstą: „Jei to nedarysime, teroristai laimės, nes jie mums užkraus nedemokratinę valdymo formą.“ LARUE teigimu, „jei pilietinės teisės yra kompromituojamos, silpnėja valstybės saugumas.“

Susirašinėjimo sekimas

Buvęs pranešėjas mano, kad „sekimo priemones imama taikyti savavališkai; pasirenkami su terorizmu nieko bendra neturintys žmonės." Jis atkreipia dėmesį, kad „kai sukuriamas profilis kovai su terorizmu, kas neleis vyriausybei naudotis tomis pačiomis priemonėmis savo politinių oponentų sekimui? Kai suteikiama neribota galia, ji gali būti panaudota prieš politinę opoziciją ir kritikus.“

„Charlie Hebdo“ ir teisės į privatumą apribojimai

LaRue sakė, kad teroristų išpuolis prieš Charlie Hebdo redakciją „pakeitė Europos poziciją privatumo ir duomenų apsaugos atžvilgiu; nuo išpuolio kilo tebevykstanti panikos reakcija, dėl kurios buvo priimti teisę į privatumą pažeidžiantys teisės aktai“ - nepaisant to, kad istoriškai ši teisė žemyne buvo saugoma. LaRue mano, kad „Mes neturime leisti terorizmo ir smurto baimei riboti mūsų teisių.“ Būtina apsaugoti asmenis, tačiau demokratiniu būdu, gerbiant pagrindines teises.

Privatumas ir kitos teisės

„Jau prieš daugybę metų reikėjo įsteigti specialiojo pranešėjo privatumo klausimais poziciją, mat privatumą pripažįsta Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas; negana to, privatumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti kitas teises, kaip antai saviraiškos laisvę ir religinę laisvę, taip pat patį demokratinį pilietiškumą“, aiškina LaRue. „Nuo interneto atsiradimo ir naujų ryšių technologijų (o kartu su jomis, ir gyventojų sekimo priemonių) sukūrimo, poreikis turėti tokį pranešėją tik dar labiau išaugo.“

Internetas ir jo poveikis politikai

„Internetas yra bene svarbiausias šuolis technologijose - nuo vienpusio bendravimo iki interaktyvaus bendravimo. Mums tai yra ir bendravimo forma, ir žinių forma [...], o nuo Arabų pavasario matėme dar vieną interneto plotmę: galimybę piliečiams savarankiškai mobilizuoti iki tokio lygio, kad to pakaktų vyriausybei nuversti“. Jo nuomone, ši galia raginti ir kurstyti piliečių mobilizaciją, taip pat interneto galia informuoti kitus apie ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, motyvuoja vyriausybes bandyti jį kontroliuoti. „Tačiau nė viena vyriausybei neturėtų šviestis, kad tai pavyks suvaldyti - tai neįmanoma.“