Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą dalyvaujant nepriklausomam ir nešališkam teisėjui yra nepaprastai svarbi demokratinėje, konstitucinėje valstybėje. Tiek ginčuose tarp valstybės institucijų ir piliečių, tiek pačių piliečių tarpusavio ginčuose teisėjas gali užtikrinti teisinę apsaugą. Tačiau Nyderlandų Konstitucija nenumato šios visuotinės pagrindinės teisės.
2010 m. lapkričio mėnesį Valstybinė Konstitucijos komisija paskelbė savo ataskaitą (olandų kalba), kurioje vienbalsiai patarė Nyderlandų vyriausybei Konstitucijoje įtvirtinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę kreiptis į teismą. Komisijos nuomone, tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims konstituciniu lygmeniu garantuojama teisinė apsauga turėjo trūkumų. Negana to, valstybę įpareigojančios tarptautinių sutarčių nuostatos taip pat nebuvo pakankamai apsaugotos. Ypač pabrėžtina, kad teisinė apsauga nuo vyriausybės veiksmų dar nebuvo tokia, kokios norėjosi. Po šios ataskaitos paskelbimo Senatas patvirtino pasiūlymą kreiptis į vyriausybę dėl konstitucinės reformos projekto paruošimo. Šia reforma buvo norima į Konstituciją įtraukti naują straipsnį, kuris užtikrintų visuotinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą dalyvaujant nepriklausomam ir nešališkam teisėjui.
Vyriausybė šį projektą paruošė 2014 m. rugpjūtį - juo siekiama per protingą laiką Konstitucijoje įtvirtinti minėtas teises ir užtikrinti įgimtą teisę į teisingumą. Taip atskirų teisių apsauga bus įtvirtinta konstituciniu lygmeniu.
Buvo nuspręsta šią teisę numatyti Konstitucijos 1 skyriuje, kuriame ir kalbama apie pagrindines teises. Tai bus subjektyvi (pagrindinė) teisė, leidžianti piliečiams į teismą paduoti tiek teisėkūros organus, tiek pačius teisėjus. Nyderlandų Konstitucijos 17 straipsnyje bus įtvirtinta ši nuostata: „Visi turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per protingą laiką, kuriame dalyvauja nepriklausomas ir nešališkas teisėjas,.“
Nyderlandų žmogaus teisių teisininkų komiteto konsultacija
Nyderlandų žmogaus teisininkų komitetas (NJCM) buvo paprašytas teikti konsultaciją dėl šio įstatymo projekto. Kaip ir vyriausybė, NJCM laikosi nuomonės, kad teisę į teisingą bylos nagrinėjimą būtų naudinga įšventinti ir Konstitucijoje - be kita ko, toks žingsnis kartu su šią teisę numatančiomis tarptautinės teisės nuostatomis (Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) 6 skyriaus ir ES Pagrindinių teisių chartijos 47 skyriaus) leistų jos apsaugą užtikrinti visose jurisdikcijose. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė kreiptis į teismus - tai būtinos sąlygos veiksmingai kitų pagrindinių žmogaus teisių apsaugai. Šiai iniciatyvai NJCM tvirtai pritaria - tačiau organizacija taip pat turi ir keletą klausimų bei pastabų, susijusių su projektu ir aiškinamuoju memorandumu.
Pastabos apie įstatymo projektą
Nuostatos formuluotė tam tikrus kertinius teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementus įvardina tiesiogiai, o apie kitus jos aspektus tiesiogiai neužsimena. Nors dėl to nuostata yra aiškesnė, tai turi ir trūkumų - gali būti, kad nuostata nesudarys labai tvirto pagrindo asmenų teisinei apsaugai ir dėl to ši bus mažiau veiksminga. NCJM nevisiškai sutinka su argumentu, kad toks visų aspektų išvardinimas neatitiktų rimto Konstitucijos tono ir jai būdingo kalbos taupumo.
Nuostatoje yra įvardinti kai kurie konkretūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektai - proceso nešališkumas, teisėjų nepriklausomybė, protingi laiko terminai - tačiau nutylima apie kitus, lygiai tokius pačius svarbius - pavyzdžiui, apie šalių procesinį lygiateisiškumą, teisę apskųsti sprendimus ir teisę gauti teisinę pagalbą. Sprendimą neminėti šių aspektų nuostatos formuluotėje būtina labiau pagrįsti ir gerai aspvarstyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas juos laiko labai svarbiais.
Aiškinamajame memorandume pažymėta, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą gali būti apribota teisės į teisinę pagalbą, teisės apskųsti sprendimus ir tam tikrų kitų teisių atžvilgiu. Susidaro įspūdis, kad projekto kūrėjų nuomone šioje srityje užtenka šiuo metu galiojančių ir ruošiamų teisės aktų. Tačiau NJCM pabrėžia, kad kai kuriais atvejais EŽTT su šia pozicija gali ir nesutikti. Iš tiesų tai gali būti, kad Teismas jau dabar pripažintų, jog memorandumo ginama apeliacinių skundų pateikimo baudžiamosiose bylose tvarka prieštarauja Konvencijai.
Be to, EŽTK numato tik minimalius standartus, o kai kuriose srityse Žmogus Teisių Teismas valstybėms narėms suteikia daug laisvės; konstitucinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą apsauga nebūtinai turi būti tokio minimalaus lygio. NCJM mano, kad akcentuojant galimus apribojimus tam tikrose srityse - ypač kai tuo tiesiogiai ar netiesiogiai norima apsaugoti dabartinės vyriausybės politiką - menkėja šio projekto galimas norminis poveikis. Projekto poveikis neturi apsiriboti vien tik dabartimi.
Dabartiniame projekte nėra numatyta teisę į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinti tik esant tam tikriems teisiniams santykiams. Valstybinė komisija pritarė tokiems apribojimams, kadangi tuomet būtų lengviau išsiaiškinti, kurios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą apsaugos galioja konkrečiu momentu. Komisija pasiūlė teisę suteikti tik „visiems, kurių šios teisės saugomi interesai buvo paveikti“. NJCM patarė vyriausybei paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta šios formuluotės nenaudoti.
Konstitucinė priežiūra
Galiausiai NJCM norėtų pažymėti, kad ši nuostata gali suvaidinti svarbų vaidmenį stiprinant Konstitucijos normatyvinį poveikį, tačiau tam reikia panaikinti Konstitucijos 120 straipsnyje numatytą teisminės priežiūros draudimą. Ta proga NCJM norėtų išreikšti savo paramą Atstovų Rūmų narės Liesbeth van Tongeren pasiūlymo projektui, kuriuo siekiama pakeisti su konstitucine priežiūra susijusias Konstitucijos nuostatas.