EU Watch

Italijos bausmių vykdymo kodekso reforma: kas gerai, kas blogai, kas labai blogai

Dabartinis Italijos bausmių vykdymo kodeksas buvo priimtas dar 1975 m. ir atspindi atgyvenusius procesus bei tinkamo elgesio su kaliniais suvokimą. Laikas jį atnaujinti.

by Federica Brioschi

Kaip kilo ši reforma?

Italijoje (ir visoje Europoje) šiuo metu apstu sunkumų, tačiau yra bent viena gera žinia: Italijos parlamentas nusprendė padaryti Bausmių vykdymo kodekso reformą. Tai – dar vienas žingsnis reformų kelyje, kuriuo pradėta eiti po 2013 m. priimto Italijai nepalankaus sprendimo Torreggiani EŽTT byloje dėl kalėjimų perpildymo.

2017 m. liepą, Italijos parlamentui pradėjus rengti deleguotąjį įstatymą dėl bausmių vykdymo sistemos reformos, „Liberties“ tinklo narė „Antigone“ pateikė 20 pasiūlymų kodeksui atnaujinti. Be kita ko, buvo pasiūlyta labiau apriboti vienučių naudojimą, sukurti policijos pareigūnų ir kalėjimų sargų elgesio kodeksą, plačiau naudoti ir tobulinti alternatyvias drausmines priemones, plėsti galimybes įgyti išsilavinimą ir gauti darbą, taip pat parengti nepilnamečių bausmių vykdymo kodeksą.

Kas gerai?

Nors dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl reformos įstatymo, jo turinys visai neseniai buvo paviešintas. Lyginant su galiojančiais teisės aktais, jį galima vertinti kaip pažangą: didžiausias dėmesys skiriamas asmens orumui ir teisėms, įstatymas remiasi Europos kalėjimų taisyklėmis (vadinasi, jos bus įtrauktos į Italijos teisinę sistemą), oficialiai pripažįstama ir reglamentuojama dinamiška priežiūra (jau iki šiol neoficialiai naudota Italijos kalėjimuose), numatomos naujos technologijos kalinių bendravimui su išore, pagerinamos galimybės skirti alternatyvias priemones.

Kas blogai?

Reformos trūkumai – tai, kad siekiant „supaprastinimo“ buvo pažeistos tam tikros garantijos, pateisinančios. Negana to, kartais į paviršių iškyla sena „pataisos“ institucijų idėja.

Kas labai, labai blogai?

Nepaisant teigiamų rezultatų, kai kurios sritys vis dar ignoruojamos. Nėra jokio postūmio reformuoti teisę į seksualinį gyvenimą, teisę į meilę ar religinę laisvę, nėra skiriamas dėmesys išskirtinei užsieniečių ir moterų padėčiai.

„Antigone“ komentarai

Dėl šių priežasčių „Antigone“ paskelbė savo komentarus apie naująjį teisės aktą ir pateikė juos Deputatų rūmų Teisingumo komisijos nariams. Pastabose atkreipiamas dėmesys į neįvertintas deleguotojo įstatymo dalis, iki galo neišplėtotas reformas ir neigiamas pataisų pasekmes.

„Tai tikrai yra žingsnis į priekį lyginant su prieš 43 metus priimtu buvusiu bausmių vykdymo kodeksu“, –kalbėjo „Antigone“ pirmininkas Patrizio Gonnella. „Norime, kad ši reforma būtų dar drąsesnė, nepraleistų esamos progos ir turėtų ilgalaikį poveikį. Dėl šios priežasties prašome vyriausybę ir parlamentines komisijas atkreipti dėmesį į deleguoto įstatymo dalis, kurių dar reikėtų (dėl teisės į lytinį gyvenimą ir teisės į meilę, dėl užsieniečių ir moterų teisių bei religijos laisvės), ir paviešinti naujo nepilnamečių bausmių vykdymo kodekso projekto turinį.“