Gegužės 15 d. sukako Vengrijos vyriausybei suteiktas papildomas terminas susitarti dėl devynių teisių netekusių bažnyčių kompensacijos. Deja, to padaryti nepavyko - tai reiškia, kad kompensacijos dydį dabar turės nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
2012 m. priėmus Bažnyčių įstatymą, daugelis Vengrijos bažnyčių neteko savo teisinio statuso. Devynios jų, atstovaujamos Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos (HCLU), kreipėsį į EŽTT dėl religijos laisvės pažeidimo.
Prieš maždaug metus šis teismas priėmė bažnyčioms palankų sprendimą, vėliau patvirtintą 2014 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo atmestas vyriausybės apeliacinis skundas. Remiantis sprendimu, vyriausybė per šešis mėnesius privalėjo susitarti su devyniomis bažnyčiomis dėl teisingos jų kompensacijos.
Užsitęsusios derybos
Tačiau vyriausybė savo pirmą pasiūlymą pateikė tik 2015 m. kovo mėnesį, likus vos savaitei iki pirmojo šešių mėnesių termino pabaigos; tai privertė EŽTT pratęsti derybų laikotarpį iki gegužės 15 d.
Kompensaciją turėjo sudaryti keturios dalys: materialinė žala, nematerialinė žala, procesinės išlaidos ir delspinigiai. Kalbant apie materialinę žalą, tai vyriausybės vardu derybas dėl kompensacijos vedusi Sveikatos apsaugos ministerija naudojo tendencijų skaičiuotuvą, kuris rėmėsi mokesčių institucijų duomenimis, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pokyčius.
Vyriausybės pasiūlyme kompensacija apsiribojo nuostoliais dėl galimybės gauti 1% asmens pajamų mokesčio paramą pagal egzistuojančią sistemą (Vengrijos mokesčių mokėtojai gali skirti 1% savo pajamų mokesčio jų pasirinktai organizacijai, tačiau šias lėšas gauti gali tik registruotos bažnyčios) netekties, plius antra tokia suma iš vyriausybės biudžeto.
Neaišku dėl teisinio statuso
Pasiūlymas dėl nematerialinės žalos atlyginimo rėmėsi penkiais punktais: EŽTT praktika; kaip ilgai veikė paraiškas pateikusios bažnyčios; bažnyčios narių skaičiumi/parama/reputacija visuomenėje; veiksmais, kurių buvo imtąsi, kad būtų vykdoma religinė veikla; ir veiksmais, kurių buvo imtąsi, norint atgauti ir išlaikyti savo kaip bažnyčios statusą.
Pasiūlyme nebuvo jokių nuostatų dėl bažnyčių teisinio statuso atstatymo. Šioje vietoje - besibaigiant šešių mėnesių trukmės derybų laikotarpiui - trys iš bažnyčių nusprendė pasitraukti iš derybų ir palikti šį klausimą spręsti EŽTT.
Žmogiškųjų išteklių ministerija derybų metu pabrėžė, kad jos įgaliojimai apima konsultacijas dėl žalos atlyginimo, ne bažnyčių teisinio statuso išaiškinimą - ministerijos teigimu, šį klausimą sprendžia parlamentas.
Ministerija savo poziciją parėmė šalies teisės aktais, nepaisydama Vengrijos Konstitucinio Teismo ar EŽTT sprendimų. Ministerijos atstovai teigė, kad bet kokį teisinio statuso klausimą išspręsti galima tik teisės aktų leidėjams priėmus sprendimą kvalifikuota balsų dauguma, o įstatymų pataisas bet kokiu atveju teikia Teisingumo ministerija. Tiesa, derybų metu Teisingumo ministerijos atstovas pranešė, kad ši rugsėjo mėnesį žada siūlyti įstatymo pataisas dėl bažnyčių teisinio statuso.
Esminiai trūkumai
HCLU primena visuomenei, kad naujojo įstatymo apskritai reikėjo nepriimti. Vyriausybės nurodytą tikslą - tai yra, atskleisti „bizniaujančias bažnyčias" - buvo galima įgyvendinti ir mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Kai Vengrijos Konstitucinis Teismas pripažino Bažnyčių įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, vyriausybė sąmoningai nevykdė teismo sprendimo. Vietoj to, kad atšauktų įstatymą, vyriausybė priėmė Pagrindinio Įstatymo (Konstitucijos) pataisas, suderinančias pastarąjį su Bažnyčių įstatymu. Atsižvelgiant į tai, HCLU mano, kad pats Pagrindinis Įstatymas dabar yra nekonstitucinis - jei ne savo forma, tai tikrai turiniu.
Vadinasi, pakeisdami Bažnyčių įstatymą savaime teisinio statuso problemos neišspręstume - tam reiktų pašalinti neteisėtas Pagrindinio Įstatymo nuostatas. Kol nėra pilnai atstatyta anksčiau buvusi teisinė aplinka, Vengrijai teks kęsti savo piliečių lygių teisių į religijos ir susirinkų laisvę negerbiančios valstybės stigmą.