Italijos valdžios institucijos nesutinka su ataskaitos „Italijos įvykių centrai: kaip pavyzdinis ES problemos sprendimo būdas sudaro sąlygas pabėgėlių ir migrantų teisių pažeidimams“ išvadomis.
Pagal Dublino III reglamentą, prieglobsčio prašytojai privalo prašymą dėl prieglobsčio pateikti šalyje, į kurią jie pirma atvyko. Tai reiškia, kad šalims Europos pakraščiuose (t.y. Italijai ir Graikijai) tenka sunkiausia našta šio proceso atžvilgiu ir jos privalo rūpintis visais prieglobsčio prašytojais, negalinčiais palikti šalies, kurioje jie pateikė savo prašymą dėl prieglobsčio.
2013-2015 m. laikotarpiu Italija nenustatė visų migrantų, norėjusių prašyti prieglobsčio kitoje šalyje (pvz. Vokietijoje), tapatybės, tad ES mėgino šią problemą išspręsti.
„Šimtaprocentinis identifikavimas“
2015 gegužės mėn. Europos Komisija priėmė sprendimą per įvykių centrus (ang. „hotspots“) bandyti pasiekti „šimtaprocentinį identifikavimą“ migrantų atvykimo šalyje - anot jos, registracija centrai įvykių sūkuryje leidžia valdžios institucijoms lengviau identifikuoti ir atskirti potencialius prieglobsčio prašytojus nuo tų, kuriuos reiktų grąžinti į kilmės šalį.
Įvykių centrai buvo įsteigti Italijoje, Europos Sąjungai pažadėjus daugelį pabėgėlių perkelti. Deja, vėliau ES šalys nesusitarė dėl kvotų ir nusprendė uždaryti savo sienas. Tačiau įvykių centrai taip ir liko vietoje.
„Įvykių centrai nebuvo italų idėja“, - rašoma „Amnesty“ ataskaitoje.
Besilaikydamos ES gairių, Italijos institucijos pradėjo nesibodėti prievartos metodų migrantų pirštų atspaudams gauti. Nors ir „nėra jokių abejonių, kad dauguma policijos pareigūnų savo darbą dirba nepriekaištingai“, kai kurie naudojo pernelyg didelę jėga, elgėsi žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai, ar net kankino asmenis“, - rašoma ataskaitoje.
„Siekiant šimtaprocentinio identifikavimo, Italijos institucijos griebėsi kraštutinių priemonių ar net naudojo tarptautinei žmogaus teisių teisei prieštaraujančius metodus.“
Ataskaita susilaukė didelio atgarsio pilietinėje visuomenėje, tačiau Italijos policija ir valdžios institucijos griežtai nesutiko su jos išvadomis. Anot jų, ji buvo „parašyta Londone, ne Italijoje.“
Reaguojant į tai, pilietinės visuomenės asociacijos, kurių tarpe buvo ir „Antigone“ bei CILD, prisidėjo prie ADIF paruošto ir „Amnesty“ ataskaitos išvadas palaikančio pareiškimo.
Tikimės, kad Italijos institucijos ištirs tariamai šalyje įvykdytus pažeidimus.