Ne itin sėkminga operacija su epiduriniu administravimu (gimdymo skausmui kontroliuoti) pirmą kart gimdant paskatino Jarmila Hnilicova pasidomėti gimdymo namų ir jose atliekamų operacijų kokybe.
Prieš gimdydama antrą kartą, ji norėjo peržiūrėti pilną visų gimdymo namų Čekijoje statistiką. „Aš norėjau sužinoti, kaip dažnai po epidurinio administravimo būdavo komplikacijų. Sužinojau, kad tokių duomenų beveik neįmanoma gauti - dar daugiau, sunku gauti net elementariausią informaciją apie priežiūrą gimdymo namuose“, - aiškino moteris naujienų portalui Lidovky.cz.
Ji norėjo sužinoti, kiek iš viso buvo gimdymų, cezario pjūvių ir epiziotomijos, kuri baigėsi tarpvietės ar gimdos kaklelio trauma, taip pat gimdymų, kuris kurie turėjų tų pačių problemų. Ji taip pat norėjo sužinoti, keliuose tokiuose gimdymuose buvo panaudotos žnyplės. Ši informacija turėjo jai padėti apsispręsti, kur ir kaip gimdyti antrą vaiką.
Negalima „knaisiotis“ po ligoninių statistiką
Tačiau Sveikatos informacijos ir statistikos institutas (IHIS) beveik du metus atsisakė suteikti šią informaciją - nors tiksliau būtų pasakyti, kad IHIS atsisakė suteikti pilną informaciją. Už mokestį Hnilicova buvo suteikta tik anonimizuota santrauka. Nors tai tik patvirtino moters įsitikinimą, kad gimdymo namai labai skyrėsi, nežinodama įstaigų pavadinimų jai buvo sunku susidaryti pilną vaizdą. Šiuo klausimu nepadėjo net Sveikatos apsaugos ministerija, aukščiausioji institucija šioje srityje.
„Manau, jie nenori, kad kas nors knaisiotųsi po šią informaciją, galbūt akušeriai daro didelį spaudimą“, - sakė Hnilicova.
Nesėkmingos informacijos paieškos buvo prasidėtos 2014 m., kai Hnilicova buvo pasakyta, kad tokios informacijos suteikimui reikalingas gimdymo namų sutikimas, nors moteriai buvo pažadėta tai suteikti ir be jo.
2015 m. sausį ji pateikė oficialų prašymą pagal Čekijos Informacijos laisvės įstatymą. IHIS atsisakė jį patenkinti, remdamasis Valstybės statistikos tarnybos įstatymu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu. Pareigūnai nurodė, kad ji norėjo sužinoti konfidencialią statistinę ir asmeninę informaciją, kurios negalima pateikti nurodant ligoninių pavadinimus be jų sutikimo.
„Be kita ko, tai aiškinama pareiga apsaugoti asmenis. Akivaizdu, kad jie negali suteikti išsamios informacijos apie tai, kad, pavyzdžiui, „ponia Smith“ pagimdė tokiomis ir tokiomis aplinkybėmis. Bet aš niekada neprašiau tokios informacijos . Aš klausiau tik gimdymo namų pavadinimų ir jų statistikos“, - kalbėjo Hnilicova.
Kova dėl informuoto sprendimo
Kartu su advokate Zuzana Candigliota, kuri jau ilgą laiką gina pacientų teises, moteris atkreipė dėmesį ir į kitus keistus IHIS argumentus. „Konstitucija garantuoja mano klientei teisę į informaciją“, - teigė Candigliota, kuri bendradarbiauja su Žmogaus teisių lyga.
Hnilicova taip pat pažymėjo, kad duomenys apie gimdymo namuose atliktas procedūras reikalingi tam, kad moterys galėtų „laisvai ir informuotai rinktis“ ir gerėtų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Advokatė apskundė šį sprendimą ir šiuo klausimu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri sutiko dar kartą peržiūrėti visą situaciją.
Hnilicova mėnesius laukė atsakymo, tačiau sulaukė tik tylos. „Po septynių mėnesių man buvo pasakyta, kad ministerijos raštas pasimetė kažkur kelyje. Įdomiausia tai, kad Institutas ir ministerija yra tame pačiame pastate“, - beviltiškai juokėsi moteris.
Visuomenės sveikatos apsauga?
Tačiau 2016 m. liepą ji galiausiai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo - institucija irgi atsisakė patenkinti jos prašymą. „Pareiškėjo teisė ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, taip pat norint užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą“, - paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos teisės skyriaus direktorius Jan Bacina 10-ies puslapių ilgio laiške. Anot jo, nepatenkinusi Hnilicova prašymo suteikti informaciją, IHIS pasielgė teisingai.
Taip pat buvo parašyta, kad statistinių duomenų vertinimas renkantis gydymo įstaigą gali asmenį suklaidinti: „Vien tai, kad, pavyzdžiui, tam tikroje ligoninėje buvo statistiškai daugiau Cezario pjūvių, neatspindi sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Logiška, kad pas didesnius paslaugų teikėjus pasitaiko ir daugiau komplikuotų gimdymo atvejų, kas iš prigimties reiškia ir daugiau operacijų.“
Hnilicova toks paaiškinimas netenkina. Ji ir jos advokatė planuoja tolimesnius veiksmus, kurie, moters žodžiais, „bus nukreipti prieš Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtą sprendimą.“