Savo kalboje ir neseniai paskelbtame interviu minėjote, kad pilietinės erdvės mažėjimas bei NVO laisvės yra vienos pagrindinių problemų. Kaip įsivaizduojate jūsų minėtą stebėjimo mechanizmą, ir kaip užtikrintumėte iniciatyvos veiksmingumą?
Esame ankstyvoje stadijoje, nebandome atkreipti dėmesio į problemą. Kadangi nesame susitarę dėl lygmens, dėl bendro požiūrio į grėsmę pilietinei visuomenei Europos Sąjungoje. Tradiciškai esame pratę žiūrėti į išorę, tad leidome vidaus situacijai pablogėti to nepastebėdami. Tai pirmas žingsnis. Kalbant apie tai, kurlink einam, tai PTA po kelių mėnesių paskelbs pranešimą su keletu pasiūlymų, kurių vienas galėtų būti pilietinės visuomenės apsaugos observatorijos steigimas. Šis pasiūlymas atsirado prieš kelis mėnesių vykusių konsultacijų metu, jo kontekstas – nėra vienos konkrečios vietos, kurioje galima gauti visą informaciją apie tai, kas vyksta valstybėse narėse. Tai gera mintis; ar mes ją įgyvendinsim patys, ar remsim jos įgyvendintojus, tą dar reiktų pasiaiškinti.
Ar manote, kad PTA turi daugiau manevro laisvės paramai NVO didinti? Ar planuojate daugiau pasisakyti šiuo klausimu?
Žinoma. PTA privalo ne tik glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene, bet ir tinkamai ją remti. Viena iš mūsų pastarojo metu iniciatyvų – mūsų agentūros ir visuomenės darbo kartu reforma. Turime tokią Pagrindinių teisių platformą, prie kurios prisijungti gali bet kokia grupė, kurios tikslai yra suderinami su žmogaus teisėmis. Tai ne tik būdas pranešti pilietinei visuomenei apie mūsų darbą, tai taip pat būdas ją išklausyti, sužinoti, kaip galime geriau padėti.
Pilietinė visuomenė yra tepalas, užtikrinantis, kad demokratija negirgždėtų, tad jei situacija blogėja, tai neigiamai įtakoja bet kurios valstybės demokratinę dvasią. Tad turime būti ypač atidūs.
Ar turite ką pasakyti apie tai, kas vyksta tarp Vengrijos vyriausybės ir šalies nevyriausybininkų?
Pritariu Europos Komisijos, Jungtinių Tautų ir Europos žmogaus teisių komisaro nuomonei, esą naujai priimtas įstatymas yra problemiškas žmogaus teisių atžvilgiu. Yra klausimų dėl to, ar jis atitinka tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės normas, kuriuos reikia spręsti. Mes nesame vieni: mūsų nuomonei pritaria įvairios tarptautinės žmogaus teisių institucijos.
Ar manote, kad Vengrijos vyriausybės argumentas, neva šios NVO turi būti skaidresnės, o įstatymas padės vyriausybei vykdyti geresnę priežiūrą, yra pagrįstas?
Labiau vertinu ne veiksmų motyvus, o jų poveikį. Visų pirma, matome, kad šis įstatymas, regis, žmogaus teises riboja labiau, nei tą leidžia tarptautinės teisės normos, kurios numato reikalavimą laikytis proporcingumo ir būtino principų ribojant pilietinės visuomenės veiksmingumui būtinas teises, kaip antai asociacijų laisvė. Tarptautinių stebėtojų teigimu, šis įstatymas peržengia būtinumo ir proporcingumo ribas.
Pastaruoju metu vyksta daug diskusijų (ypač tarp Briuselyje esančių nevyriausybinių organizacijų) dėl būtinybės raginti ES teikti geresnę tiesioginę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms Sąjungos viduje. Yra įsteigtos trečiųjų šalių NVO finansavimo schemos, tačiau ES viduje ši galimybė dar nebuvo iki galo apsvarstyta. Ar Komisija prašė jūsų pateikti savo nuomonę apie tai, ar jūs ją pateiksite savo pastabose?
Esu sėdėjęs ne vienos nevyriausybinės organizacijos valdyboje ir pačiam yra tekę susimąstyti, kodėl turtingiausių pasaulio kraštų NVO dažnai yra skurdžiausios, nes, pavyzdžiui, jos negali pasinaudoti daugelyje trečiųjų šalių prieinamomis vystymuisi skirtomis lėšomis. Todėl kai kuriose Europos valstybėse gali egzistuoti itin silpna pilietinė visuomenė, mat nėra galimybės gauti patikimo, saugaus finansavimo. Tai yra problema, ir mes atlikome tyrimą, kurio išvados bus matyti būsimoje ataskaitoje. Tačiau, kaip sakiau, nesu Komisijos atstovas, veikiame nepriklausomai – bet mes su jais kalbam ir aš žinau, kad jie susidomėję. Tačiau patys turite jų klausti, ką jie ketina daryti.
Mes tikrai spaudžiame visus svarbius veikėjus Europoje, įskaitant ir Europos Komisiją, kad būtų aktyvesni ir pripažintų būtinybę remti pilietinę visuomenę.
Ar sutinkate, kad Vakarų ir Rytų valstybių narių pilietinės organizacijos susiduria su skirtingais iššūkiais? Ar manote, kad jų problemas galima spręsti tais pačiais principais?
Nesutinku. Mūsų analizė parodė, kad, taip, situacija kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau nėra kažkokios griežtos rytų-vakarų linijos. Beje, mes tokią liniją nuolatos pastebime savo darbe. Yra prielaida, kad egzistuoja padalijimas tarp rytų ir vakarų, tačiau vos tik tai patikriname, pasirodo, kad tai netiesa – dažniausiai pamatome, kad problemos į vakarus nuo nubrėžtos linijos yra tokios blogos, kaip ir rytuose, tik jos galbūt mažiau akivaizdžios. Pavyzdžiui, kai kuriose į vakarus nuo šios linijos esančiose valstybėse pastebime mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie neigiamai veikia nevyriausybines organizacijas, kaip antai dėl labdaringų tikslų apibrėžimo. Matome lobistines taisykles, kurios reiškia didžiulę naštą NVO. Paprastai matome ne valstybės priespaudą, o fizinius išpuolius prieš „neteisingus“ interesus atstovaujančias NVO. Jos atstovauja musulmonų ar žydų bendruomenės, LGBT bendruomenės interesus, ir ne visada matyti, kad policija energingai tirtų tokius incidentus. Problemų yra visoje Europoje. Aš paprastai vengiu vadovautis rytų-vakarų padalinimo logika, kol kas man to neįrodo.
Vengrijoje dauguma žiniasklaidos priemonių priklauso arba valstybei, arba su vyriausybe susietiems privatiems asmenims. Dėl to atsiranda tokia situacija, kai egzistuoja labai nedaug nepriklausomų žiniasklaidos kanalų, iš kurių dauguma žmonių ir sužino kasdienes naujienas. Ar manote, kad PTA gali ką padaryti šioje situacijoje?
Agentūrai didelį susirūpinimą kelia žiniasklaidos laisvė – ji ypač svarbi norint turėti klestinčią, žmogaus teises gerbiančią visuomenę. Mes paskelbėme ataskaitą būtent šiuo klausimu po lapkričio mėn. vykusio komisijos koliokviumo, kuriame mes, remdamiesi savo mokslinių tyrimų padalinio kiekvienoje ES valstybėje narėje išvadomis, nustatėme grėsmės žiniasklaidos laisvei pobūdį. Tai apima viską nuo spaudimo žurnalistams (labiau veikia moteris, nei vyrus), nenoras pripažinti, kad didelė dalis socialinės žiniasklaidos yra žurnalistika, monopolistinių "tendencijų" išsikerojimas – spektras labai platus. Bet tai rimta problema. Mes visi po kolokviumo laukiame Komisijos. PTA stebės visus žodžio ir žiniasklaidos laisvės aspektus. Pavyzdžiui, mes jau greitai nagrinėsime su žmogaus teisėmis susijusią algoritmų problemas, kadangi šios technologijos gali turėti milžiniškų padarinių, tame tarpe ir interneto socialiniams tinklams. Tai vienas pavyzdys, kaip stengiamės prognozuoti ir spręsti galimas problemas.