Tech & Rights

Psichikos pacientus pavertė pramoga ir išnaudojo komerciniams tikslams

Dvi verslininkės, prisidengdamos socialine veikla, už mokestį organizuodavo slaptus vizitus į psichikos sveikatos centrą, kur vadinamųjų "mokymų" dalyviai bendraudavo su pacientais ir taip tobulindavo savo komunikacinius įgūdžius.

by Human Rights Monitoring Institute
Freakphotography, Flicr.com

Dvi lietuvės verslininkės organizavo „mokymus“, kurių metu veždavo įmonių vadovus bendrauti su psichikos pacientais, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Vizitai vykdavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Jų metu „mokymų“ dalyviai, apsimetę studentais, be pačių pacientų sutikimo ir jų artimųjų bei centro vadovybės žinios, kalbėdavosi su pacientais.

Veiklą vykdė su psichiatrijos vadovybės priedanga

Anot „mokymų“ organizatorių, vizitai buvo organizuojami siekiant išmokyti vadovus „rasti kontaktą su bet kokiais žmonėmis ir stiprintų jų pardavimų įgūdžius bei emocinį intelektą“.

Patekti į centrą ar be pacientų sutikimo su jais bendrauti pašaliniai asmenys negali. Paprastai centre mokymosi tikslais leidžiama lankytis tik universiteto studentams. Panašu, jog būtent dėl šios priežasties "mokymų" dalyviams tekdavo apsimesti studentais.

Paaiškėjo, kad vizitai vyko su Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovo, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidento Alvydo Navicko žinia. Šis problemos tokioje veikloje neįžvelgė, nes, anot jo, taip neva laužomi stereotipai apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis.

Siekė stipraus „emocinio užtaiso“

Informaciją žiniasklaidai atskleidęs „mokymais“ pasipiktinęs dalyvis nurodė, kad jie nebuvo informuojami, ką konkrečiai turės daryti ir nežinojo, jog bus vežami bendrauti su psichikos pacientais.

Istorijai iškilus į viešumą, „Asmenybės augimo grupe“ pavadintų "mokymų" organizatorės savo veiklą ėmė teisinti socialiniais tikslais. Anot jų, tokie susitikimai skatina kovoti su pažeidžiamų grupių stigma, o vežama ne tik pas psichikos pacientus, bet ir į nakvynės namus bei kūdikių namus.

Tačiau „Asmenybės augimo grupės“ svetainėje apie stigmos mažinimą neužsimenama. Ten "mokymai" pristatomi kaip galimybė išeiti iš komforto zonos, suteikianti „stipriai emociškai užkrautų“ patyrimų.

Paaiškėjo, kad tokius "mokymus" buvo užsisakę ir Lietuvos banko darbuotojai. Už paslaugas sutarta sumokėti 7,7 tūkstančių eurų.

Pažeista Neįgaliųjų teisių konvencija

Psichikos pacientų išnaudojimas komerciniams tikslams sukėlė didžiulį pasipiktinimą tarp psichikos sveikatos ekspertų ir žmogaus teisių bendruomenės.

„Kokia beribė gali būti žmonių vaizduotė žmogaus teisių pažeidimams!“, socialiniame tinkle Facebook reagavo profesorius Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys.

Anot jo, toks elgesys su pacientais pažeidė ne vieną Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnį, ginantį jų teisę į privatumą, asmens laisvę ir saugumą bei teisę nebūti išnaudojamiems, taip pat ir Konvencijos nuostatas, kuriomis kviečiama šalinti neigiamus stereotipus apie negalią turinčius asmenis.

Jaunųjų psichiatrų asociacija išplatino pareiškimą, smerkiantį galimus pacientų teisių pažeidimus. Pareiškime teigiama, kad „pacientai negali būti išnaudojami komerciniams, asmeniniams ar kitiems tikslams, kurie nėra susiję su pacientų sveikatos interesais“.

Pradėtas oficialus tyrimas

Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė taip pat pasmerkė tokią veiklą kaip cinišką verslo modelį, paremtą pažeidžiamų asmenų išnaudojimu ir manipuliacijomis.

„Pabandykite įsivaizduoti: jūs ar jūsų artimas žmogus, patiriantis psichikos sveikatos sutrikimų, atsiduria ligoninėje, o psichiatras atveda pas jį studentu prisistatantį komercinių kursų dalyvį tam, kad jis pagerintų savo pardavimo įgūdžius. Jūsų niekas neperspėja. O jeigu ir sužinote, tai jums paaiškinama, jog tokiu būdu mažinama pacientų stigma“, komentare portalui manoteises.lt rašė K. Levickaitė.

„Psichikos sveikatos perspektyvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto duomenų apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos ir diskriminacijos kurstymo negalios pagrindu.

Dėl šio įvykio atskirą tyrimą pradėjo ir Lygių galimybių kontrolierės tarnyba.