Tech & Rights

Ar ES galės lengviau apsaugoti savo pagrindines vertybes, kai britai išeis savais keliais?

Britanija gerbė žmogaus teises, tačiau neslėpė savo eurosketiškumo - šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos įvairiai atsilieps ES pagrindinių teisių politikai.

by Israel Butler

Tiek britų politikai, tiek šalies žiniasklaida pastaruosius dešimt metų ragino Didžiają Britaniją atsikratyti Žmogaus teisių akto, pasitraukti iš Europos žmogaus teisių konvencijos ir apriboti ES Pagrindinių teisių chartijos teisinį poveikį.

Bet tai nereiškia, kad Jungtinė Karalystė yra iš esmės nusistačiusi prieš žmogaus teises - juk labiausiai skundžiamasi ne dėl pačių taisyklių, o dėl to, kad jos (klaidingai) suvokiamos kaip Europos taisyklės, Europos biurokratų primestos taisyklės, Europos teisėjų taikomos taisyklės. Net patys Britanijos euroskeptikai yra prisirišę prie „pilietinių laisvių.“ Britams mieliau vadovaujasi pilietinių laisvių sąvoka, nors šios iš esmės nesiskiria nuo Europos konvencijoje numatytų teisių.

Aišku, Didžiosios Britanijos žmogaus teisių situacija toli gražu nėra tobula - tereikia prisiminti neseniai vykusius vyriausybės bandymus įteisinti masinį sekimą. Tačiau, palyginus su daugeliu jau greitai nuo JK tolstančių ES partnerių, padėtis gana gera. Šalies teismai laikosi aukštų standartų ir dirba kokybiškai, ji turi patį geriausią pasaulyje nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, taip pat už žmogaus teisių skatinimą atsakingą nacionalinę instituciją, kurią Jungtinės Tautos įvertino „A“ balu, žemą korupcijos lygį ir paprastai blaiviu protu besivadovaujančią parlamentinės demokratijos sistemą.

Šie tarpusavyje konkuruojančios nacionalinės savybės reiškia, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos nevienareikšmiškai įtakos ES požiūrį į pagrindines teises.

1. ES praras pavyzdingą valstybę narę. JK dažnai pelnydavo ES palankumą, ypač kovos su rasine ir lyčių diskriminacija srityje. Moterų ir mažumų diskriminaciją draudžiantys įstatymai Britanijoje buvo priimti dar 30 metų prieš įsigaliojant ES taisyklėms.

JK lyderiauja kovos su neapykantos nusikaltimais srityje - tikimasi, kad šalis dar kartą tai parodys kovodama su po referendumo kilusia ksenofobijos banga. Šalis taip pat pati pirmoji atsisakė etninio profiliavimo, socialiai žalingos ir neveiksmingos policijos praktikos, kuri vis dar taikoma daugelyje Jungtinės Karalystės partnerių Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Europos Pagrindinių teisių agentūra (institucija, renkanti gerosios praktikos pavyzdžius iš Europos šalių siekiant padėti vyriausybėms mokytis viena iš kitos) dažnai rodydavo žmogaus teisėms palankią Jungtinės Karalystės politiką kaip pavyzdį kitoms šalims. Agentūros tyrėjams dažnai buvo sunku užtikrinti tolygią visų šalių reprezentaciją, mat, palyginus su kaimynėmis, neproporcingai daug geros politikos pavyzdžių kildavo būtent Jungtinėje Karalystėje.

2. JK išstojimas galimai atblokuos kitų vyriausių pastangas stiprinti teisių apsaugas Europos Sąjungoje. Pastaruosius keletą metų JK priešinosi bet kokioms priemonėms, kurios leistų galvoti, kad ES plečia savo įgaliojimus, net ir galioms, kurios skatintų vertybes, kurių Britanija laikosi namie ir kurias ji propaguoja užsienyje (pavyzdžiui, teisinės valstybės ir demokratijos principus):

  • JK stabdė ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos procesą. Jei ES prisijungs prie Konvencijos, asmenys, kurių teises pažeidė ES (ne nacionalinės vyriausybės), galės tiesiogiai kreiptis į Strasbūrą.
  • JK užraukė bandymus į klausimų, apie kuriuos pranešti gali ES pagrindinių teisių agentūra, sąrašą įtraukti ES baudžiamąją teisę. Agentūros tyrimai leistų atkreipti dėmesį į atvejus, kai šalių teisingumo sistemos neatsižvelgia į ES piliečių teises.
  • 2013 m. Vokietija, Nyderlandai, Suomija ir Danija paragino Europos Sąjungą ieškoti naujų būdų pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principams ir demokratijai Europoje užtikrinti. Europos Komisijos reakcija į tai buvo 2014 m. sukurti teisinės valstybės apsaugos sistemą, leidžiančią pradėti tyrimą dėl grėsmės įstatymų viršenybei kurioje nors ES šalyje - kaip antai dabar Lenkijoje.

JK bandė užkirsti kelią naujai Komisijos priemonei. Jungtinė Karalystė žinojo, kad Tarybos Teisės tarnyba nesutiks su Komisija, tad paprašė jos pateikti savo išvadą dėl sistemos teisėtumo. Šio žingsnio kitos vyriausybės kiek nesuprato, nes paprastai tokius prašymus teikia pirmininkaujanti šalis (tuo metu tai buvo Italija). Sunku rasti ES teisės ekspertą, kuris sutinktų su Tarybos Teisės tarnybos analize.

  • Tarybą sudarančių šalių vyriausybės pačios nusprendė įsteigti savo įstatymų viršenybės apsaugos procesą, tai yra, kasmetinį „dialogą teisinės valstybės klausimais“. Pirmieji du dialogai buvo labai neambicingi, iš dalies dėl to, kad JK griežtai prieštaravo bet kokiam ES priežiūros įgaliojimų išplėtimui. Pastaruoju metu vis daugiau ES valstybių narių vyriausybių, kaip antai Belgija ir Italija, ėmė agituoti už stipresnį procesą, o Brexit'as pašalino didelę kliūtį pažangai.

3. Regresuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės lengviau pasiduos ES spaudimui. Didžiosios Britanijos vyriausybė užtarė Vengrijos Viktorą Orbán ir Lenkijos Beata Szydło mainais už jų paramą tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, kai kalbama apie pabėgėlių politiką ir derybas prieš įvykstant referendumui dėl Brexit'o. Didžiosios Britanijos parama neleido Sąjungai ir kitoms vyriausybėms veiksmingai politiškai izoliuoti šių režimų ir tokiu būdu jas prispausti dėl vyriausybių bandymus kovoti su teismais, visuomenine žiniasklaida ir žmogaus teisių garantijomis.

Gali būti, kad be Jungtinės Karalystės Europos Sąjunga pati galės lengviau išsigelbėti. Populistai ne tik kad nori suskaldyti Europos Sąjungą, jie nori nuversti Sąjungos vertybes - demokratiją, pagrindines teises ir įstatymų viršenybę. Deja, Sąjunga su šia grėsme kovoti negalėjo tol, kol ožiavosi tokia įtakinga valstybė, kaip Jungtinė Karalystė.