Tech & Rights

Prieglobsčio prašytojų nevalia versti įrodyti savo lytinę orientaciją

Valstybės narės gali vertinti, ar prieglobsčių prašytojų teiginiai dėl jų pačių lytinės orientacijos yra įtikinami, tačiau jos negali reikalauti asmenų pagrįsti savo prašymų taip, kad būtų pažeistas jų orumas.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Neseniai paskelbtoje generalinės advokatės Eleanor Sharpston išvadoje buvo pareikšta, kad asmens lytinės orientacijos negalima laikyti liga ir kad ją nustatyti gali tik pats asmuo. Valstybės narės turi teisę vertinti, ar asmens pateiktais teiginiais galima patikėti, tačiau jos negali reikalauti pareiškėjo įrodyti savo lytinės orientacijos priemonėmis, kurios pažeistų jo privatumą ar asmens orumą - tokiomis, kaip medicininės patikros ar reikalavimai išsamiai atskleisti savo lytinę patirtį.

Teisė apibrėžti savo tapatybę

Trys homoseksualai, pagrįstai bijodami persekiojimo savo kilmės šalyse, pateikė paraiškas dėl leidimo laikinai gyventi Nyderlanduose. Deja, šalies institucijos priėjo išvadą, kad vyrų teiginiai dėl savo homoseksualumo buvo neįtikinami, ir visos trys paraiškos buvo atmestos.

Prieglobsčio prašytojai šiuos sprendimus apskundė Nyderlandų Valstybės tarybai, kuri savo ruožtu kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar ES teisė riboja valstybių šalių veiksmus vertinant asmenų, bijančių persekiojimo savo kilmės šalyje dėl savo lytinės orientacijos, prašymus suteikti prieglobstį.

Generalinės advokatės Eleanor Sharpston liepos 17 d. paskelbtoje išvadoje buvo konstatuota, kad homoseksualumas jau nebėra laikomas fizine ar psichinė liga, o asmenys turi teisę apibrėžti savo paties tapatybę - įskaitant ir savo lytinę orientaciją. Asmens lytiškumas - labai sudėtingas klausimas, neatsiejama nuo jo paties tapatybės ir Pagrindinių teisių chartijos saugomos privataus gyvenimo sferos.

Vadinasi, aiškino generalinė advokatė, nagrinėjant tą klausimą atspirties taškas privalo būti pareiškėjo nurodoma lytinė orientacija. Nors valstybės narės turi teisę vertinti pareiškėjo teiginius dėl jo lytinės orientacijos, jos negali reikalauti, kad asmenys savo prašymus suteikti jiems pabėgėlio statusą pagrįstų taip, kad būtų pažeidžiamas jų orumas ar asmens neliečiamumas.

Pareiškėjo patikimumas

Žeminantys ar žmogaus orumo neatitinkantys metodai pažeistų prieglobsčio prašytojų teisę į fizinės ir psichinės neliečiamybės gerbimą ir jų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Negana to, tokios medžiagos įrodomoji galia yra abejotina, mat prireikus ją galima suklastoti ir ji nepadeda atskirti tikro prieglobsčio prašytojo nuo apsišaukėlio. Kadangi galutinai neįmanoma nustatyti asmens lytinės orientacijos, praktika, kuria siekiama tai padaryti, neturėtų vaidinti jokio vaidmens vertinimo procese.

Generalinės advokatės teigimu, atliekant vertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar reikėtų suteikti pabėgėlio statusą, veikiau reikėtų kreipti dėmesį į prašytojo patikimumą - atsižvelgti į tai, ar jo pateikta informacija yra įtikinama ir nuosekli. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad už prieglobsčio prašymus priėmimą ar atmetimą atsakingos institucijos savo sprendimus priimtų tokius prašymus atitinkamai išnagrinėjusios, o pareiškėjams privalo būti suteikta galimybė prieš šioms institucijoms priimant sprendimą sudalyvauti asmeniniame pokalbyje. Prieglobsčio suteikimo procedūros esmė - tai, kad abi šalys siekia bendro tikslo, tad svarbu, jog sprendimą priimantis pareigūnas turėtų galimybę pamatyti, kaip prašytojas pristato savo atvejį, ar bent turėtų visą ataskaitą apie jo elgesį atlikdamas nagrinėjimą.