Antradienį, liepos 15 d., Ženevoje vykusios ketvirtosios Airijos periodinės peržiūros pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (ICCPR) pabaigoje JT Žmogaus teisių komiteto pirmininkas seras Nigel Rodley negailėjo aršių žodžių kritikuodamas Airiją dėl šios nesugebėjimo ištirti daugybę teisių pažeidimų ir dėl to, kad vis dar atsisakoma pagrindius vaidmenis žmogaus teisių pažeidimų aukų patirtos žalos atlyginimo procese suteikti tiesos ieškojimui ir atsakomybei.
Airijos pilietinių laisvių taryba („The Irish Council of Civil Liberties“ - ICCL) vadovavo 30-ies narių delegacijai Ženevoje, kuri siekė dar neprasidėjus posėdžiui supažindinti komiteto narius su daugeliu klausimų, įskaitant ir su:
·Būtinybe valstybei oficialiai pripažinti, kad airių klajokliai yra tautinė mažuma
·Žalos atlyginimu moterims, kurios tapo barbariškos simfiziotomijos praktikos gimdymo namuose aukomis
·Magdalenų prieglaudos namų aukomis
·Tebevyraujančia bažnyčios įtaka mokyklose
·Diskriminacija prieš žmones su protine negalia
·Moterų reprodukcinėmis teisėmis ir nepaprastai griežtais abortą reglamentuojančiais Airijos įstatymais
Dviejų dienų bėgyje, posėdžių tarp JT Žmogaus teisių komiteto narių ir Airijos vyriausybės atstovų metu buvo daug kalbėta apie tai, kaip Airija „puoselėjo kertinį sutarčių priežiūros organų [tokių, kaip JT Žmogaus teisių komitetas] vaidmenį Airijos užsienio politikoje.“ Atsižvelgiant į prestižinę Airijos poziciją JT Žmogaus teisių taryboje, to ir buvo tikėtasi. Tačiau kai kalba pasisuko apie sutartinių įsipareigojimų laikymąsi pačioje šalyje, Airijos vyriausybė nesugebėjo nurodyti konkrečių reformų - buvo paminėta daugybė „ruošiamų“ teisės aktų arba bendrai kalbama apie įgyvendinimo planų, strategijos peržiūrų ar darbo grupių kūrimą.
Iš tiesų, kol komiteto nariai bergždžiai bandė iš vyriausybės delegacijos sužinoti, kodėl Airija - šalis, kuri save laiko žmogaus teisių užsienyje gynėja ir skatintoja - nesugebėjo parengti strategijos, užtikrinčios, kad abortą reglamentuojantys mūsų įstatymai būtų priversti atitikti pakto nuostatas, arba kodėl ir toliau atsisakoma vardan simfiziotomijos aukų pradėti nepriklausomą, skaidrų ir veiksminą tiesos ieškojimo procesą, laikas sparčiai bėgo, ir visai netrukus padėties Airijoje svarstymas priartėjo prie pabaigos.
Dėl to ICCL ir kitų NVO delegatai širdingai apsidžiaugė, kai, apibendrindamas posėdį, pabaigoje seras Nigel Rodley nevengė atvirų komentarų:
„Magdalenų prieglaudos namai, motinos ir vaiko globos namai, vaikų išnaudojimas, simfiziotomija - tai įspūdingas rinkinys, ir negana to, tai rinkinys, kuris išsilaikė ilgiau, nei bet kuri šalis narė įsivaizduojamai galėtų toleruoti. Ir, regis, negaliu susilaikyti nepastebėjęs, kad [jie] negali būti atskirti nuo valstybėje narėje vyraujančios intitucinės vertybių sistemos.“
Kalbėdamas apie atžangius Airijos moterų reprodukcines teises reglamentuojančius įstatymus, ponas Rodley komentavo:
„Pagrindinė moters, kuri yra jau egzistuojantis žmogus, teisė gyventi privalo būti pripažinta esanti viršiau už tokią pat negimusio kūdikio teisę, ir man protu nesuvokiama, kokia vertybių sistema prioritetizuotų pastarąją pirmosios sąskaita. Džiugu matyti, kad, pagaliau, 2013 m., tai akivaizdžiai bandoma išaiškinti. Gaila, kad paaiškinimas neapima moters sveikatos.“
Pasibaigus Ženevoje vykusiems svarstymams, komitetas sekančią savaitę žada pateikti Airijai savo rekomendacijas. Teisingumo ministrė Frances Fitzgerald kartu kartu su kitais ministrų kabineto nariais turės rinktis vieną iš dviejų variantų: toliau veikti, tarsi nieko nebūtų nutikę, ir ruoštis pakartotiniam spektakliui prieš komitetą sekančio, po keturių metų vyksiančio, Airijos svarstymo metu; arba suteikti komiteto rekomendacijoms tikros politinės valios. Atgaivintas ministrų kabinetas ir dabartinė Airijos narystė prestižinėje JT Žmogaus teisių taryboje teikia vilčių, kad Airija šįkart pasuks antruoju keliu. Visapusės diskusijos parlamente apie Žmogaus teisių komiteto rekomendacijas aiškai leistų suprasti, kad vyriausybė iš tiesų ketina pasitaisyti.