Tech & Rights

2018-ieji: atsakas į mėginimus siaurinti asmeninę piliečių erdvę

Žvelgdami į 2018 metus, skaičiuojame saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės, sisteminio smurto prieš moteris mastus ir tampame bendro valstybės kišimosi į privatų gyvenimą liudininkais. Aktyvesnis visuomenės reagavimas padėjo išvengti neigiamų pasekmių.

by Human Rights Monitoring Institute

Bandymai apriboti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę

Seime kelią skynėsi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekta uždrausti prekybą prekėmis, „galimai pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos interesus“, ir kuriomis neva iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai bei menkinama jos istorija. Tikėtina, kad draudimai būtų buvę taikomi ir knygoms bei kitiems leidiniams.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teiktose pastabose pažymima, kad draudimas bando nustatyti vieną ir teisingą, „valstybinę“ istorinių įvykių, susijusių su Lietuvos valstybe, interpretaciją bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai konstatuojant atviros diskusijos istoriniais klausimais būtinybę. Į pastabas Seimas atsižvelgė ir pakeitimai nebuvo priimti.

Vėliau šalies Vidaus reikalų ministerijoje registruotos Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis užsimota ginti šalies vadovybės autoritetą. Pataisytas įstatymas numatytų galimybę vadovybės apsaugos pareigūnams šalinti rizikos veiksnius, kurie gali neigiamai paveikti šalies valdančiųjų autoritetą.

ŽTSI atkreipė dėmesį, kad pataisos prieštarauja ir Konstitucijai, ir tarptautiniams dokumentams, nurodantiems, jog bendri informacijos sklaidos draudimai yra nesuderinami su tarptautiniais saviraiškos laisvės apsaugos standartais. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad saviraiškos laisvės ribojimai turi būti suformuluoti konkrečiai ir aiškinami siaurai.

Kita iniciatyva buvo nusitaikyta į nepriklausomą žurnalistiką, Valstybiniam Registrų centrui nutraukus duomenų teikimą žurnalistams visuomenės informavimo tikslais. Daugiausiai visuomenės nepasitenkinimo kilo po to, kai Lietuvos vyriausybė ir šalies ministras pirmininkas nepritarė įstatymo projektui, kuriuo žurnalistai atgautų teisę gauti duomenis iš Registrų centro. Posėdžio garso įrašas buvo sunaikintas.

Vyriausybės posėdis ir jo metu priimtas sprendimas sukėlė aktyvią diskusiją viešojoje erdvėje, todėl posėdžio garsinis įrašas laikytinas viešojo intereso dokumentu. Prie Vyriausybės buvo suorganizuotas mitingas, į kurį susirinkę keli šimtai žmonių reikalavo nevaržyti žiniasklaidos laisvės. Galiausiai prieiga prie registrų duomenų buvo atstatyta.

Kėsinimaisi apriboti asmeninę laisvę

Pavasarį Lietuvos Seimo pavasario sesijos programoje ir vėl matėme atnaujintą siūlymą drausti abortus. Įstatymo pataisa siekta įtvirtinti, kad gimdyti moteris turėtų visais atvejais, net jeigu egzistuoja didelė tikimybė, jog vaisius gims su sunkia sveikatos patologija.

Nepaisant kelių išimčių, atsakomybė dėl moters sveikatai gresiančio pavojaus bei lytinės prievartos reikalautų įrodinėjimų ir laiko, skatintų gydytojų baimę ir atgrasytų juos nutraukti nėštumą. Aukštesniam socialiniam sluoksniui priklausančios moterys galėtų jį pasidaryti ir kitose šalyse.

Asmeninės erdvės siaurėjimas taip pat buvo juntamas padažnėjus policijos persekiojimams žmonių, įtariamų padarius su narkotikais susijusių nusižengimų. Neproporcingi pareigūnų veiksmai reidų į vakarėlių ir klubų erdves metu kėlė bendrų įtarimų dėl asmeninės laisvės ir privatumo pažeidinėjimų.

Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje

Daug dėmesio buvo skirta visuomenės nuostatų keitimui smurto artimoje aplinkoje klausimu. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas tyrimas parodė, kad nuo smurto nukentėjusios moterys mažiausiai atpažįsta ekonominį ir seksualinį smurtavimą, daugiausiai susijusį su tradiciniais lyčių vaidmenimis. Tyrimas atskleidė ir neigiamas subjektyvias moterų patirtis, susijusias su specialistų teikiama pagalba bei patirtą nukentėjusiųjų kaltinimą.

Vienas iš dviejų Lietuvoje tebegalvoja, jog nuo smurto nukentėjusios moterys žinojo, į kokius santykius jos veliasi, dar tiek pat – jog moterys smurtą išprovokuoja pačios. Metų pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodžiusi socialinė reklama „Palaikyk“ siekė atkreipti visuomenės dėmesį, jog smurtas prieš jas – ne individuali, tačiau socialinė, visos visuomenės ir pagalbą teikiančių specialistų sąmoningumo reikalaujanti problema. Svarbu prisiminti, kad šiais metais Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė Seimui įteikė ratifikuoti Stambulo konvenciją.

Galiausiai norisi pasidžiaugti, kad nė viena iš ribojimus primetančių iniciatyvų realios įstatyminės galios taip ir neįgavo. Šiais metais vykusios įvairios protesto akcijos įrodė, kad visuomenė toli gražu ne bejėgė reaguodama į siekius suvaržyti žmogaus teises, o atsakomybės už save ir kitus jausmas ateityje padės reaguoti į kitus iššūkius siekiant ginti žmogaus teises.