Rumunijos vyriausybė vėl ėmėsi koordinuotos kampanijos, kuria siekiama nutildyti ir destabilizuoti žmogaus teises bei pilietines laisves ginančias organizacijas. Šios grupės, plačiau žinomos kaip „nevyriausybinės organizacijos“ (NVO), yra gyvybiškai svarbios demokratijos bei teisinės valstybės principų gynėjos – jos priverčia valdžią atsakyti už savo veiksmus, kai pastaroji nusižengia. Deja, neseniai pateiktos pataisos gerokai apribotų ir taip apkrautų, lėšų stokojančių NVO galimybes prieiti prie privačių ar viešų finansavimo šaltinių bei užkrautų joms papildomą administracinę naštą.
„Tylus priėmimas“
Vyriausybė pirmą kartą savo planus apriboti NVO veiklą viešai paskelbė šių metų pradžioje, tačiau šie ketinimai buvo atidėti į šoną prasidėjus Parlamento vasaros atostogoms. Deja, kampanija vėl grįžo į savas vėžes: lapkričio 20 d. Rumunijos senatas patvirtino įstatymo projektą, iš dalies keičiantį Vyriausybės nutarimą Nr. 26/2000, kuris reglamentuoja Rumunijos NVO finansavimą ir veiklą. Regis, šis įstatymo projektas yra reakcija į sėkmingas NVO pastangas šiais metais organizuoti viešus protestus prieš vyriausybės planus sušvelninti kovą su korupcija reglamentuojančius įstatymus. Protestai buvo tokie veiksmingi, kad vyriausybė panoro apskritai atimti iš NVO galimybę vėl mobilizuoti visuomenę.
Įstatymo projektą Senate buvo patvirtintas „nutylėjimo“ procedūra – vyriausybė iš esmės nesakė, kad pritaria įstatymui, tačiau jos frakcija Senate atsisakė svarstyti bet kokius pakeitimus iki pat nustatyto termino (lapkričio 20 d.) pabaigos. Tai reiškia, kad įstatymas buvo priimtas pagal nutylėjimą. Vadinasi, vyriausybė gaus, ko nori, tačiau neturės už tai prisiimti atsakomybės. Nors projektą dar turi patvirtinti ir Deputatų rūmai, iš „nutylėjimo“ procedūros sėkmės gana aišku, kad deputatai per daug nesiožiuos.
Du svarbūs pakeitimai
Dviejų socialdemokratų pasiūlytas projektas pakeičia egzsituojančią tvarką dviem aspektais:
- NVO yra įpareigojamos kas šešis mėnesius pranešti apie visus pajamų šaltinius ir išlaidas. Reikalavimas dukart per metus teikti finansines ataskaitas skaudžiai atsilieptų ribotiems NVO ištekliams ir trukdytų organizacijoms dirbti kitus darbus – pavyzdžiui, stebėti vyriausybę. Bauda ataskaitų nepateikimą yra išties neproporcinga: NVO likviduojama per 30 dienų. NVO jau ir taip laikosi tų pačių mokestinės informacijos deklaravimo principų, kaip ir kiti privatūs subjektai, tačiau pakeitimai bus taikomi tik pirmosioms.
- Atsiranda cenzūros mechanizmas, leidžiantis vyriausybei nutildyti viešai politikus kritikuojančias NVO. Įstatymo projekte nurodoma, kad NVO negali būti suteiktas „viešosios gerovės organizacijos“ statusas (o kartu – ir su tuo susijusios valstybės subsidijos), jei vyriausybė įrodo, kad organizacijo vykdo kokią nors „politinę veiklą“ – kaip antai lėšų rinkimas, viešos demonstracijos ar vyriausybę kritikuojančių publikacijų platinimas.
Minėtasis įstatymo projektas prisidės prie dar dviejų su finansais susijusių reglamentų, kurie arba priimti šiais metais, arba šiuo metu yra svarstomi parlamente. Nuo 2018 m. šios reformos gerokai apribos NVO galimybes gauti finansavimą iš privačių šaltinių per paramą ir aukas. Labiausiai akį rėžia tai, kad dėl mokesčių įstatymų pakeitimo apie 80 proc. Rumunijos bendrovių neturės jokių finansinių paskatų dovanoti (skirti paramą) NVO ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms – to net nebus galima nurašyti nuo apmokestinamų pajamų.
Sorosas – ir vėl atpirkimo ožys
Norėdama palenkti į save Rumunijos liaudį ir įtikinti žmones priimti šį įstatymą, vyriausybė ėmėsi senų triukų – ir vėl ėmė demonizuoti Džordžą Sorosą, suversdama ant jo šalies ekonomines ir socialines problemas. Tai skamba maždaug taip: „Sorosas kaltas dėl visko, kas blogai šalyje, o šios NVO talkina jam destabilizuoti vyriausybę ir šalies ūkį. Negana to, šios NVO piktnaudžiauja valstybės lėšomis – nukreipia jas prieš tautos interesus.“
Kaip ir partijos „Fidesz“ sudaryta vyriausybė Vengrijoje, Rumunijos vyriausybė atsisakė pagrįsti savo žodžius ir paaiškinti, kokią žalą Sorosas ir nevyriausybinės organizacijos daro visuomenei. Negana to, aukščiau pateikti argumentai neatsižvelgia į tai, kad NVO ir taip laikosi griežtų finansinės atskaitomybės standartų – šiuo atžvilgiu jos gerokai skaidresnės, nei verslo įmonės. Tiesą sakant, plačiai pripažįstama, kad būtent korupcija yra didžiausia kliūtis Rumunijos ekonomikos augimui ir klestėjimui. Politikų korupcija pasiekė tokias lubas, kad šiais metais šimtai tūkstančių Rumunijos piliečių dalyvavo ne vieną dieną trukusioje protesto akcijoje prieš vyriausybės bandymus apsisaugoti nuo atsakomybės už korupcinius veiksmus. Dabartinės prieš NVO nukreiptos reformos tėra bandymas nutildyti prieš korupciją kovojančias organizacijas, kad politikai ir toliau galėtų elgtis „kaip įprasta“.
Vyriausybė privalo pasiaiškinti
Lapkričio 22 d. „Liberties“ tinklo narė, Rumunijos žmogaus teisių gynimo asociacija - Helsinkio komisija („APADOR-CH“), kartu su daugiau nei 70 kitų NVO, viešai pareikalavo socialdemokratų partijos vadovybės paaiškinti savo poziciją dėl NVO Rumunijoje. Kartu su "Liberties", "APADOR-CH" ir toliau žada stebėti padėtį ir informuoti visuomenę apie įvykių raidą. Dabar ypač svarbu, kad parodytumėte savo paramą Rumunijos NVO.