Vakar Jungtinėse Tautose buvo svarstoma situacija Lenkijoje. Tris valandas trukusio JT Žmogaus teisių tarybos posėdžio Ženevoje metu pasaulio valstybių atstovai įvertino padėtį šalyje teisių, įstatymų viršenybės ir demokratijos atžvilgiu. Iki šiol apie blogėjančią padėtį Lenkijoje atviru tekstu buvo kalbėjusios tik kelios ES šalių vyriausybės.
Tačiau vakar dieną Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Austrija, Belgija ir Čekijos Respublika atskirai paragino Lenkiją panaikinti reformas, kurios gali sumenkinti Konstitucinio Tribunolo autoritetą, kliudyti jam veiksmingai dirbti, bei kelia grėsmę visos teisingumo sistemos nepriklausomumui. Keletas vyriausybių tiesiogiai paragino Lenkiją įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas bei imtis priemonių žiniasklaidai ir NVO apsaugoti.
Grėsmė teismų nepriklausomumui
Žmogaus teisių padėtis Lenkijoje žemyn ritasi jau nuo 2015m., nuo pat „konstitucinės krizės“ pradžios. Lenkijos vyriausybė įvedė keletą reformų, kuriomis siekiama paralyžiuoti Konstitucinį Tribunolą (aukščiausios instancijos teismą šalyje) ir tokiu būdu užkirsti kelią jos prieštaringai vertinamos teisinės ir politinės programos peržiūrėjimui teismuose. Tačiau vyriausybė dar toli gražu nebaigė su teismų reforma. Tuo metu, kai jos Ženevoje buvo prašoma atšaukti žalingas reformas, valdančioji partija rengė įstatymo projektą, kuris dar labiau išplėstų vyriausybės įtaką skiriant Nacionalinės teismų tarybos narius. Turbūt nenuostabu, kad ši už teisingumo sistemos nepriklausomumo apsaugą atsakinga institucija buvo itin kritiška Konstitucinio Tribunolo reformų atžvilgiu.
Nerimą kelia ir valstybės siekiai perimti viešosios žiniasklaidos kanalus, galimai taikaus protesto teisę ribojantys pasiūlymai ir kt. Šiuo metu vyriausybė svarsto apie valstybės lėšų skyrimo nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) tvarkos reformą, dėl kurios tam tikros NVO greičiausiai pabijos kritikuoti vyriausybės politiką.
Bendrųjų reikalų taryba
Tačiau Lenkijos vyriausybė nereagavo į tarptautinės bendruomenės kritiką. Europos Komisija neseniai baigė metus trukusį tyrimą, nustatydama, kad pastarojo meto Lenkijos reformos kėlė „sisteminį pavojų“ teisinės valstybės principams. Deja, į jos rekomendacijas beveik nekreipta dėmesio. Komisija pareiškė, kad 7 straipsnio mechanizmas nebus aktyvuotas, mat trūksta ES Tarybą sudarančių vyriausybių paramos sankcijoms skelbti. Nenorėdama, kad Lenkija išsisuktų be jokio rimto politinio spaudimo iš ES pusės, Komisija sugebėjo įtraukti situaciją Lenkijoje į gegužės 16 d. vyksiančio ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio darbotvarkę.
Tai - pirmas kartas, kai į ES šalių vyriausybės turės Taryboje svarstyti teisių padėtį kitoje valstybėje narėje. ES šalių vyriausybės kartu tyli ir tuo apsaugo viena kitą – apie teises, teisinės valstybės principus ir demokratiją konkrečiose šalyse narėse oficialioje Briuselio aplinkoje dar nebuvo kalbėta.
Kodėl? Ogi dėl to, kad kai kurios vyriausybės baiminasi, kad diskusijos ES lygmeniu gali turėti kur kas gilesnių politinių pasekmių, nei svarstymai kitose tarptautinėse organizacijose (pavyzdžiui, Europos Taryboje ar JT). Taip yra todėl, kad visa, kas vyksta Briuselyje, sulaukia kur kas daugiau žiniasklaidos dėmesio šalių viduje, nei sprendimai Ženevoje ar Strasbūre. O kai esi kitų narių paženklintas teisių pažeidėju, tai gali lemti, kad šiaip tau pritariančios vyriausybės atsisakys bendradarbiauti ES derybose kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl prekybos ir ekonominės politikos. Tai gali turėti didelių finansinių pasekmių.
Nebeliko priemonių?
Dėl aukščiau minėtų priežasčių, gegužės 16 d. vyksiantis Tarybos posėdis iš ties gali baigtis tuo, kad Komisija tik paaiškins Lenkijoje atlikto tyrimo išvadas, tačiau jokių tolesnių diskusijų nebus. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija jau išnaudojo visas savo turimas teisines priemones, tai gali reikšti ES spaudimo Lenkijos vyriausybei pabaigą.
Kadangi ES Taryba gali daryti kur kas didesnį politinį spaudimą nei JT ar kitos tarptautinės organizacijos, kai kurios ES šalių vyriausybės norėtų, kad joje nebūtų kalbama apie teises. Bet tai yra dar viena priežastis , kodėl ES vyriausybės turi nustoti tylėti ir Briuselyje dar kartą pakartoti Ženevoje išsakytus nuogąstavimus. ES pamatinės vertybės yra pagrindinės teisės, demokratija ir įstatymų viršenybė. Šalys negali įstoti į Sąjungą, jei nėra pasiryžusios įgyvendinti šių standartų. Politinis vyriausybių spaudimas Taryboje yra viena iš nedaugelio likusių ES priemonių apginti vertybes, kurių apsaugai Sąjunga ir buvo sukurta.
Parašė Israel Butler (Pilietinių laisvių sąjunga Europai) ir Małgorzata Szuleka (Helsinkio žmogaus teisių fondas).