Democracy & Justice

Dalyvaujamajai demokratijai kilo pavojus: ES šalyse vis labiau ribojama NVO veiklos laisvė

ES teritorijoje veikiančios NVO susiduria su vis daugiau savo laisvės apribojimų, kurie trukdo joms kovoti už mūsų pagrindines teises.

by Israel Butler

Nevyriausybinės organizacijos yra gyvybiškai svarbios demokratijai, įstatymų viršenybės bei pagrindinių teisių apsaugai. Jų vaidmuo panašus į tai, ką šalyje daro laisva, pliuralistinė žiniasklaida bei nešališki teismai. Nevyriausybinės organizacijos vykdo svarbias funkcijas: informuoja gyventojus visuotinės svarbos klausimais, suteikia piliečiams galimybes susisiekti su politikais tarp rinkimų ir užtikrina, kad valdžios institucijos atsakytų už įstatymų pažeidimus.

Nevyriausybinių organizacijų laisvė vykdyti savo veiklą yra saugoma tarptautinių ir Europos masto įsipareigojimų, kurie yra privalomi tiek Europos Sąjungai, tiek jos valstybėms narėms. Tai apima valdžios institucijų įsipareigojimą užtikrinti teisę į asociacijų ir susirinkimų laisvę, taipogi žodžio ir informacijos laisvę. Šis įsipareigojimas yra įtvirtintas tokiuose dokumentuose, kaip ES pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija.

ES vis labiau ir labiau ribojama NVO laisvė

Kuo toliau, tuo labiau ribojama Europos Sąjungoje esančių nevyriausybinių organizacijų laisvė dirbti savo darbą. Kitaip sakant, NVO suteikta laisvė, erdvė atlikti savo vaidmenį – saugoti, puoselėti pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus – po truputį mažėja, po truputį traukiasi. Žemiau pateikiame kelias iš visų NVO sudarytų kliūčių.

Šmeižto kampanijos, administracinės kliūtys ir išpuoliai

Kai kuriose ES šalyse, kaip antai Bulgarijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, politikai ir jiems palanki žiniasklaida nesiliauja žodžiais pliekti nevyriausybininkų. Šios šmeižto kampanijos siekia sumažinti visuomenės pasitikėjimą NVO, kad piliečiai nenorėtų dalyvauti pastarųjų veikloje ar skirti organizacijoms lėšų. Paprastai tokių kampanijų metu kalbama, kad valdančiąją partiją kritikuojančios NVO veikia prieš šalies interesus, užsiima sukčiavimu ar net nusikalstama veikla. Dažnai tokiomis kampanijomis stengiamasi silpninti visuomenės paramą NVO, tuo sudarant galimybę vėliau riboti jų veiklą. Kai kuriose šalyse (kaip antai Vengrijoje ir Bulgarijoje) valdžios institucijos piktnaudžiauja administracinėmis procedūromis – pavyzdžiui, auditais siekia eikvoti arba riboti organizacijos išteklius. Kai kur (pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje) buvo išpuolių prieš NVO darbtuotojus ar NVO turtą, taipogi pasitaikė ir neapykantos kurstymo atvejų.

Finansavimo mažinimas

Yra įrodymų, kad sumažėjo pagrindines teises ir lygybę ginančių nevyriausybinių organizacijų finansavimas iš valstybės. Iš dalies tai lėmė bendras biudžetų mažinimas, tačiau kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Kroatijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje) skiriamos lėšos buvo sumažintos politiniais motyvais – pinigai buvo nukreipti nuo valdančiąją partiją kritikuojančių NVO į vyriausybei palankias bei bažnytines organizacijas. Sekdami Vengrijos pavyzdžiu, Lenkijos politikai planuoja tiesiogiai perimti viešų ir ES lėšų skirstymą nevyriausybininkams. Bulgarijoje ir Rumunijoje diskutuojama apie priemones, kuriomis Airijoje ir Vengrijoje jau ribojamas NVO finansavimas iš visuomenės ar užsienio.

ES pagrindinių vertybių gynimui pati Sąjunga nevyriausybininkams skiria nedaug lėšų. Visų pirma, ES šioje srityje paprastai skiria trumpalaikį finansavimą konkretiems projektams, ne ilgalaikį finansavimą operacinėms išlaidoms padengti. Kai yra lėšų pagrindinei veiklai, jos paprastai skiriamos tik europinėms ar tarptautinėms, ne nacionalinėms NVO. Dėl to NVO sunku pritraukti, išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, rengti ilgalaikius planus. Antra, dauguma projektų yra skirti padėti Komisijai užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus – pavyzdžiui, teisėjų ar teisininkų tinklų mokymų, su jais susijusių tyrimų organizavimas, taip pat valstybės tarnautojų ir vietos valdžios institucijų gerosios praktikos rinkimas bei sklaida. Kai kuriais projektais siekiama teikti paslaugas tam tikroms pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ar smurto artimoje aplinkoje aukoms. Tai – svarbi veikla, tačiau NVO saugo ir puoselėja pagrindines ES vertybes per visuomenės švietimą, valdžios stebėseną ir bylinėjimąsi. Deja, be kovos su diskriminacija ir neapykantos kurstymu, tokia veikla retai kada remiama. Žinant, kad visuomenė vis labiau remia vyriausybių išpuolius prieš ES pagrindines vertybes, tai, kad NVO trūksta paramos visuomenės informavimui ir švietimui, meilės demokratijai, teisėms ir teisinės valstybės principams skatinimui, yra rimto ES finansavimo spraga.

Pernelyg griežtas reglamentavimas

Daugelyje šalių NVO praneša, kad jų vyriausybės joms sudarė (ar planuoja sudaryti) biurokratinių kliūčių. Pavyzdžiui, Kroatijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje buvo nustatyti reikalavimai NVO išsamiau ir dažniau pranešti apie savo veiklą, finansavimą ir išlaidas. Dažnai akivaizdu, kad tokios taisyklės sukuriamos remiantis kovos su pinigų plovimu ir teroristinių organizacijų finansavimu politika. Daugeliu atvejų taisyklės neproporcingai apsunkina NVO darbą, mat daugelis tokių organizacijų yra nedidelės, neturi daug išteklių ir nėra linkusios dalyvauti tokioje veikloje . Kartais, kova su teroristų finansavimu tampa pretekstu užčiaupti ir stigmatizuoti NVO – pavyzdžiui, tokių rezultatų siekia neseniai Vengrijoje priimtas prieš NVO nukreiptas įstatymas.

Augantis nenoras tartis su NVO

Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui, Vengrijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje) valdžios institucijos sumažino arba išvis išbraukė NVO vaidmenį teisėkūros procese ir politikos formavime tam tikrais klausimais. Jungtinė Karalystė ir Airija taip pat apsunkino NVO bandymus propaguoti tam tikrus klausimus ar įtikinti sprendimų priėmėjus įgyvendinti šalies įsipareigojimus dėl pagrindinių teisių, ypač – rinkimų kampanijose.

Populizmo auka

Daugeliu atvejų minėtais apribojimais sąmoningai siekiama užčiaupti nepriklausomas NVO už tai, kad jos gina mažumų grupes, verčia valdžią atsakyti už savo veiksmus ir leidžia visiems visuomenės sluoksniams dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Bandymus apriboti NVO veiklą reiktų vertinti kaip įrankį plečiant vykdomosios valdžios įgaliojimus (tą užtikrintų apribota prieiga prie nepriklausomų ir veiksmingų teismų), didinant vyriausybės įtaką viešajai nuomonei (žiniasklaidos laisvės apribojimas) ir užtikrinant visuomenės paramą (tam tikrų grupių, kaip antai prieglobsčio prašytojų ir etninių mažumų šmeižimas).

Labiausiai tokie apribojimai paveikė būtent tas NVO, kurios visuomenės interesus gina užtikrindamos, kad vyriausybės įgyvendintų įsipareigojimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, teisinės valstybės principų apsauga, demokratinių sprendimų priėmimo procesu, aplinkos apsaugos ir kova su korupcija.

Rekomandacijos ES pagalbai

ES savo teritorijoje pagrindines teises, demokratiją ir įstatymų viršenybę ginančioms NVO padėtų atkartodama jau egzistuojančią už ES ribų Sąjungos vertybes propaguojančių NVO paramos politiką ir praktiką. "Liberties" ragina ES institucijas imtis šių veiksmų:

  • sukurti ES teritorijoje Sąjungos vertybes propaguojančių ir ginančių NVO paramos fondą. Šio fondo lėšos dengtų operacines, bylinėjimosi ir stebėsenos vykdymo išlaidas. Kaip ir Europos demokratijos fondo, šio fondo administracija turėtų būti nepriklausoma nuo šalių narių ir ES institucijų.
  • imtis NVO gebėjimų stiprinimo priemonių, daugiausia dėmesio skiriant NVO gebėjimui ugdyti visuomenės pritarimą pagrindinėms teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams. Remdama NVO pastangas sukurti platesnę teisių bendruomenę, ES padėtų užtikrinti finansinės paramos iš piliečių tvarumą ir panaikintų paskatas populistams siekti visuomenės palankumo per atakas prieš NVO.
  • numatyti kontaktą Europos Komisijoje ar įsteigti ES observatoriją, kuriems NVO galėtų pranešti apie savo veiklos apribojimus ir priekabiavimą iš valstybės pusės. Šis fizinis ar juridinis asmuo būtų tiesiogiai atskaitingas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui.
  • paskirti aukšto rango politinį pareigūną Europos Komisijoje būti atsakingu už pareiškimų, kuriame išreiškiamas palaikymas NVO, rengimą ir diplomatinių priemonių taikymą NVO veiklos laisvės apribojimo ar priekabiavimo prie institucijų atveju.
  • sukurti reguliavimo sistemą, skirtą NVO būtinos veiklos laisvės apsaugai.

Susipažinkite su pilnu straipsniu apie mažėjančią NVO erdvę!

Prašome paremti „Liberties“ ir padėti mums ginti Jūsų teises ir laisves!