Pirmos viešosios konsultacijos dėl žmogaus teisių metu Olandijos žmogaus teisių teisininkų komitetas (OŽTTK) įteikė parlamento žemutinių rūmų nariams laišką, kuriame išreiškė savo susirūpinimą tam tikrais klausimais ir paragino narius aptarti šiuos klausimus su saugumo ir teisingumo ministru Ivu Opsteltenu (Ivo Opstelten) bei vidaus ir karalystės ryšių reikalų ministrų Ronaldu Plasterku (Ronald Plasterk). Ši viešoji konsultacija buvo surengta dėl Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano (NAP-MR), kurį Olandijos vyriausybė pradėjo vykdyti 2013 m. gruodžio 10 d. Į darbotvarkę taipogi buvo įtrauktas ir ministrų kabineto atsakas į 2013 m. rugsėjo 9 d. Olandijos žmogaus teisių instituto paskelbtą 2012 m. metinę žmogaus teisių ataskaitą.
Nors ministrai viešosios konsultacijos metu aptarė daugumą OŽTTK keltų klausimų, jie neįsipareigojo imtis visų reikiamų veiksmų. Be kita ko, buvo pažadėta dar prieš vasarą paskelbti Olandijai teiktų tarptautinių rekomendacijų bei jų įgyvendinimo šalyje apžvalgą (kuomet veiksmų plane buvo numatyta, kad ši bus paruošta jau 2014 m. pradžioje). Jie taip pat patikino, kad šios santraukos pagrindu 2014 m. bus atliktas Nacionalinio veiksmų plano vidurio laikotarpio įvertinimas. Iki tol taipogi bus nuspręsta, kaip dažnai bus rengiamos tokios viešosios konsultacijos - ar kasmet, ar kas du metus.
Koordinuojantis ministras ponas Plasterkas (Plasterk) vengė konkrečių pareiškimų apie tai, ar klausimai buvo nagrinėti iš esmės (o tai taip pat liečia ir kitų ministerijų veiklos sritis); dažniausiai diskusijas perimdavo atsakingi specializuoti Atstovų rūmų departamentai ar nuolatiniai komitetai. Tokiu būdu, pavyzdžiui, buvo aptartas žmogaus teisių švietimo klausimas, kurio svarba buvo aiški bene visiems tuo metu dalyvavusiems žemutinių rūmų nariaims. Šiuo atveju ministras buvo paragintas užtikrinti, kad švietimo sistemoje žmogaus teisės vaidintų didesnį vaidmenį; buvo pažadėta tai įvykdyti.
Čia pateikiame kiek sutrumpintą pagrindinių diskutuojamų klausimų, kuriuos OŽTTK pateikė viešosios žmogaus teisių konsultacijos metu, versiją; visą laišką galite perskaityti užsukę į OŽTTK svetainę, kurios nuoroda pateikta žemiau.
Rimtas požiūris į žmogaus teises Olandijoje
OŽTTK atkreipė dėmesį į 2013 m. pareikštą autoritetingų institucijų - tokių, kaip Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (CRI(2013)39, 2013 m. spalio 15 d.) bei nacionalinis ombudsmenas - susirūpinimą dėl rasizmo ir netolerancijos Olandijoje. Į šiuos klausimus Olandijos valdžia beveik nekreipia dėmesio, o iš tiesų juos derėtų gerai apsvarstyti ir argumentuoti. Nacionalinio veiksmų plano rengimas - tai pats pirmas ruošos, įgyvendinimo ir įvertinimo ciklo etapas. Viešosios konsultacijos privalo tapti neatsiejama šio proceso dalimi. OŽTTK tikisi, kad Atstovų rūmai vykdys planą, kuriame bus aiškiai numatyti visi etapai - įskaitant ir reguliariai atliekamus įvertinimus, kurių pagrindu po 2014 m. balandžio 10 d. toliau tęsis diskusijos žmogaus teisių tema.
Reikia neleisti varžyti žmogaus teisių teisminės peržiūros
Pakeitus Olandijos Konstitucijos 94 straipsnį taip, kaip numato Taverno siūlomas projektas, teisėjai nebegalėtų šalies teisės aktų peržiūros grįsti konvencijų nuostatomis bei tarptautinių teisinių organizacijų nutarimais, kurių privalo laikytis visi. Šio straipsnio nuostatos susijusios su pagrindinėmis teisėmis - kitaip sakant, su „minimaliais standartais“, kurie taikomi vyriausybės, parlamento ir tarnybų ryšiuose ir veiksmuose su piliečiais. Kai nacionalinės teisės nuostatos neatitinka šių minimalių standartų, teisėjai gali jų netaikyti. Tokiu būdu teisėjai gina piliečius nuo politinių ir socialinių pokyčių, kurių varomoji jėga dažnai būna kiti (trumpalaikiai) interesai. Olandijos teisinėje sistemoje teisėjai neturi teisės formaliai nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, tad 94 straipsnyje numatyta apsauga yra itin svarbi. OŽTTK nuomone, siūlomas pakeitimo projektas sugriautų Olandijos teisinės sistemos pamatus, tad Atstovų rūmai privalo jį atmesti.
Jokių reikalavimų apsigyventi norintiems „Antilų olandams“
Bosmano pateiktame įstatymo pasiūlyme numatyta įvesti reikalavimus šalyje apsigyventi norintiems olandams iš Arubos, Kiurasao ir Sint Marteno. Jei šie norės atvykti į Olandiją ir šalyje gyventi ilgiau nei šešis mėnesius, jie privalės turėti darbą ir pakankamai uždirbti, mokytis vienoje iš Olandijos švietimo programų arba turėti giminių, gyvenančių Olandijoje. Šis pasiūlymas siekia užkirsti kelią Olandijoje apsigyventi „...naujai Antilų olandų grupei, kurios nariai nesugebės savęs išlaikyti ar vykdys sunkius nusikaltimus“, mat tai trukdytų jau šalyje gyvenančių Antilų olandų dalyvavimui ir integracijai (Kamerstukken (parlamento dokumentai) II2012/13, 33 325, Nr. 6, p. 1-2). OŽTTK laikosi nuomonės, kad šis pasiūlymas neišspręs tariamų nedarbo ir nusikalstamumo problemų Antilų olandų bendruomenėje, tačiau jo pagrindu visuomenė bus skirstoma pagal kilmę. Olandijos teisinė sistema tai daryti aiškiai draudžia, tad OŽTTK prašo Atstovų rūmų atmesti šį pasiūlymą.
Veiksmingesnis Olandijos žmogaus teisių institutas
Ministrų ir valstybės sekretorių kabinetas ketina apkarpyti Olandijos žmogaus teisių instituto biudžetą. Dar nespėjus atlikti finansinio įvertinimo (kuris, saugumo ir teisingumo ministro teigimu, turėjo būti atliktas praėjus dviems metams po instituto įkūrimo) jau buvo nuspręsta, kad papildomos žmogaus teisėms skirtos lėšos ir vėl bus sumažintos. Tokie sprendimai nuvylė OŽTTK, mat jie gali būti neteisingai įvertinti tiek pačioje šalyje, tiek užsienyje. Institutas privalo turėti užtektinai išteklių savo darbui vykdyti - teikti institucijoms patarimus ir pasiūlymus, būti atsakingam už informaciją ir atlikti stebėtojo vaidmenį. Tai ypač svarbu dabar, kai Jungtinės Tautos ketina suteikti Institutui „A“ statusą - juk steigiant Institutą Atstovų rūmai pagrinde to ir siekė.
Infrastruktūra ir darnumas nacionaliniu lygmeniu
Kad veiksmų planas iš tiesų pasiteisintų politikos kūrimo atžvilgiu, ministrui Plasterkui reikia užtikrinti, kad ir kitos ministerijos bei jų departamentai labiau įsitrauktų į jo veiklą. Tam buvo pradėta vykdtyti Tarpžinybinė konsultacija žmogaus teisių klausimais; visi departamentai yra raginami ją rengti tris ar keturis kartus per metus. Į šios konsultacijos darbotvarkę yra įtrauktas ir Veiksmų plano vykdymas. OŽTTK laikosi nuomonės, kad jei ši konsultaciją būtų skaidresnė, tai padėtų užtikrinti žmogaus teisių politikos darnumą Olandijoje. Pavyzdžiui, laiku paskelbus susirinkimų datas, pilietinės visuomenės galėtų teikti pasiūlymus dėl darbotvarkės arba iškelti konkrečius klausimus. OŽTTK siekia, kad būtent Olandijos žmogaus teisių institutui šiame konsultaciniame organe tektų didesnis vaidmuo. Institutas privalo turėti galimybę dalyvauti šiame procese jei norima, kad jis deramai atliktų savo funkciją ir atitinkamai patarinėtų vyriausybei.
Tarptautinių rekomendacijų apžvalga
Vyriausybė privalėjo pateikti Olandijai įteiktų tarptautinių rekomendacijų bei jų įgyvendinimo šalyje apžvalgą ir tokiu būdu padėti Tarpžinybinės konsultacijos metu vykusiems svarstymams. Apžvalga turėjo būti baigta rengti dar 2014 m. pradžioje (NAP-MR p. 21). OŽTTK mano, kad ji galėtų būti itin naudingu pagrindu šiai konsultacijai. Taip pat būtų naudinga peržvelgti ir rekomendacijų įgyvendinimo proceso eigą, mat šiuo metu veiksmų plane nėra numatyta daug konkrečių veiksmų, o kai kurie jų jau gali būti nebeaktualūs. Yra ypač svarbu užtikrinti, kad vyriausybės veiksmai gali būti vertinimami pagal žmogaus teisių nustatytus kriterijus, nes tokiu būdu demokratinėje visuomenėje garantuojamas ir pačios vyriausybės teisėtumas. Dėl to OŽTTK mano, kad ši apžvalga turėtų būti paskelbta viešai.
Infrastruktūra - pilietinės visuomenės vaidmuo
Veiksmų planas nestokoja idėjų dėl galimo platesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo (p. 28). Deja, OŽTTK patirtis su Jungtinių Tautų priežūros komitetams skirtų vyriausybės ataskaitų konsultacijomis rodo, kad daugeliu atveju juose pateikiama tik iš anksto nuspėjama surinkta kritika, o ne nustatomos bendros politikos ir teisės aktų kliūtys ar vystomas dialogas dėl galimų sprendimų. Jei vyriausybė iš tiesų būtų pasiruošusi priimti rekomendacijas bei kritiką ir, atsižvelgiant į tai, imtis konkrečių veiksmų, šis procesas iš esmės galėtų būti kitoks. Kabinetas yra pasiruošęs prisidėti prie Žmogaus teisių koalicijos (BMO-NL, kurią sudaro keturiolika Olandijos žmogaus teisių organizacijų ir kuriai šiuo metu pirmininkauja OŽTTK) ir, OŽTTK nuomone, tai - teigiamas žingsnis, ypač atsižvelgiant į jau vykusias rezultatyvias diskusijas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šios konsultacijos negalima prilyginti visos pilietinės visuomenės nuomonės įvertinimui - ją sudaro daug daugiau skirtingų narių.
TESKTP-PP ratifikavimas
Į klausimą dėl kabineto ketinimų ratifikuoti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto papildomą protokolą (pasirašytą 2009 m.) buvo atsakyta, kad šiuo metu yra vertinamos galimos ratifikavimo pasekmės. OŽTTK yra įsitikinusi, kad jau pats metas sužinoti, kada šis tyrimas bus baigtas ir ragina Atstovų rūmų narius užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų greitai paskelbti viešai. Deja, 2014 m. balandžio 10 d. kabinetas nuomonė šiuo klausimu nepakito.
Socialinių-ekonominių teisių kontrolinis sąrašas
Atsižvelgiant į tai, ar vyriausybė laikosi socialinių-ekonominių teisių keliamų reikalavimų, Veiksmų plane yra numatytas šių teisių kontrolinis sąrašas, kurio tikslas - peržiūrėti politikos sritis ir teisės aktus (p. 20). OŽTTK pilnai pritaria šiai idėjai, tačiau taip pat labai nori sužinoti, kaip šis sąrašas buvo parengtas.
Žmogaus teisių švietimas
Visi kalbėtojai - kurių tarpe buvo ir vidaus reikalų ministras - Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano pristatymo metu sutiko: bendrai paėmus, visuose visuomenės sluoksniuose (nuo mokinių iki valstybės tarnautojų) vyrauja menkas žmogaus teisių suvokimas ir supratimas. Nors veiksmų plane ir yra pabrėžta, kad tai - svarbu (NAP-MR p. 29), jis taip pat tenumato tik tai, kad už viską yra atsakinga Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija (ŠKM). Atsižvelgdamas į Švietimo tarybos ataskaitą („Toliau su pilietiškumu švietime“ - angl. „Further with citizenship in education“) ŠKM valstybės sekretorius nurodė, kad jis atliks tyrimą, kaip žmogaus teises, įskaitant ir vaikų teises, būtų galima įtvirtinti kaip vieną pagrindinių pilietiškumo aspektų (ŠKM valstybės sekretoriaus raštas, „Pilietiškumas švietime“ (angl. „Citizenship in education“), p. 6, 2013 m. gruodžio 16 d.). OŽTTK ragina Atstovų rūmus priversti valstybės sekretorių šį savo pažadą tesėti ir užtikrinti, kad švietime iš tiesų daugiau dėmesio būtų skiriama žmogaus teisėms, atsižvelgiant į jų svarbą demokratinės konstitucinės valstybės veikime.
Apie Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą
Nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas siekia supažindinti su valstybės, o ypač vyriausybės, uždaviniu užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir vystymą Olandijoje. Tam yra skaidriai ir bendrai apibrėžiama žmogaus teisių apsaugos Olandijoje infrastruktūra ir joje veikiančių institucijų vaidmuo. Plane taip pat apžvelgiamos ir įgyvendintos žmogaus teisių apsaugos priemonės.
Vyriausybė tikisi, kad Nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas padės toliau įgyvendinti JT Žmogaus teisių komiteto (atsižvelgiant į 2012 m. Visuotinę periodinę peržiūrą) bei kitų atitinkamų žmogaus teisių konvencijų priežūros komitetų rekomendacijas. Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras taip pat dar 2009 m. Olandijai rekomendavo parengti tokį veiksmų planą. 2013 m. liepos 14 d. paskelbtame politikos protokole, „Pagarba ir teisės visiems“ (angl. „Respect and rights for everyone“), vyriausybė įsipareigojo šį veiksmų planą parengti, o 2013 m. rugsėjo 9 d. kabinetas, atsakydamas į metinę Žmogaus teisių instituto ataskaitą, šį įsipareigojimą pakartojo. Institutas savo ataskaitoje nurodė vyriausybės veiksmų plano pridėtinę vertę ir pritarė rekomendacijoms, skatinančioms sukurti šį veiksmų planą.
Be Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano, kabinetas 2013 m. gruodžio 20 d jau buvo paskelbęs Nacionalinį verslo ir žmogaus teisių veiksmų planą. Šis veiksmų planas buvo sukurtas dėl vyriausybės politikos tikslo skatinti verslo sektorių gerbti žmogaus teises ir tuo pačiu užkirsti kelią jas pažeisti tiek individualioms įmonėms, tiek tiekimo grandinėms. Veiksmų planas yra pagrįstas Jungtinių Tautų prašymu profesoriaus Džono Rugio (John Ruggie) sukurtais verslo ir žmogaus teisių principais. 2011 m. spalio mėn. Europos Komisija liepė Europos Sąjungos valstybėms narėms sukurti planus dėl JT pagrindinių principų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu. To taip pat pareikalavo ir Olandų Atstovų rūmai.
Šaltiniai
OŽTTK laiškas, skirtas viešąjai konsultacijai dėl žmogaus teisių (olandų k.)