Tech & Rights

Nyderlanduose nebaudžiama už prekybą „Mein Kampf“

Teismo teigimu, demokratinėje visuomenėje nėra poreikio drausti šią knygą - ją bet kokiu atveju galima lengvai rasti bibliotekoje ar internetu.

by PILP

Vasario 1 d. Amsterdamo apeliacinis teismas priėmė sprendimą byloje dėl Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ pardavinėjusios Amsterdamo galerijos savininko.

Teismo procesas prasidėjo 2013 m. spalio 27 d. Federatief Joods Nederland (Nyderlandų žydų federacija) pranešus apie „Mein Kampf“ savo galerijoje pardavinėjantį asmenį.

Istorinis objektas

Prokuroro teigimu, galerijos savininkas buvo atsakingas už tai, kad platino ir lentynose laikė knygą, kurioje pateiktus pareiškimus galima laikyti tam tikros žmonių grupės įžeidimais, kurstančiais neapykantą ir rasinę bei religinę diskriminaciją žydų atžvilgiu.

2014 m. lapkričio 21 d. Amsterdamo apylinkės teismas nutarė, kad antikvariato savininko nedera patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors pardavinėti patį „Mein Kampf“ iš tiesų yra draudžiama. Nuteisus galerijos savininką būtų pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis dėl saviraiškos laisvės apsaugos.

Apylinkės teismas nustatė, kad pokyčiai visuomenėje, įskaitant ir tai, kad „Mein Kampf“ įsigyti šiais laikais nėra sunku, o knyga buvo pardavinėjama kaip istorinis objektas, lėmė, jog demokratinėje visuomenejė nereikėjo bausti galerijos savininko. Prokuroras šį teismo sprendimą apskundė.

Reikia būti atsargiems

Vasario 1 d. priimtas Amsterdamo apeliacinio teismo sprendimas žengė dar toliau - teismas nutarė, kad negalima bausti net už „Mein Kampf“ pardavinėjimą ir išteisino galerijos savininką visuose teismo procesuose.

Demokratinei visuomenei svarbu, kad nustatant bet kokios nuomonės draudimą būtų elgiamasi atidžiai ir atsargiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo atžvilgiu taiko itin aukštus standartus. Teismo teigimu, viešumoje privalo būti kuo daugiau nemalonių ar net šokiruojančių, įžeidžiančių ar nerimą keliančių nuomonių ar įsitikinimų

Apeliacinis teismas nustatė, kad, vertinant „Mein Kampf“ vaidmenį antisemitizme ir kovoje su juo viešose diskusijose, atsižvelgiant į knygos turinį ir įvaizdį, tai yra itin svarbus istorinis šaltinis apie antisemitinį mąstymą.

Šiuo atveju nėra jokių primygtinio visuomenės poreikio nuteisti galerijos savininką už tai, kad jis prekiavo „Mein Kampf“. Jis pardavinėdavo ją žmonėms, kuriuos domino galimybė įsigyti istorinę kopiją. Jis nebuvo nei nacistinės ideologijos šalininkas, nei jos propaguotojas. Negana to, „Mein Kampf“ galima nemokamai susirasti internete ar bibliotekose.

Prokuroras nurodė dėl Amsterdamo apeliacinio teismo sprendimo teiksiąs kasacinį skundą.