„NVO“ išsišifruoja į „nevyriausybinė organizacija“. Paprastai tai yra nuo vyriausybės nepriklausomos organizacijos, kurios neužsiima verslo veikla ir dirba visuomenės labui. NVO gali būti vadinamos ir kitaip, pavyzdžiui, nepelno, ne pelno siekiančiomis ar pilietinės visuomenės organizacijomis.
Deja, vyriausybės kuo toliau, tuo labiau apsunkina tam tikrais klausimais dirbančių NVO veiklą. Valdžia yra linkusi spausti nevyriausybininkus, kurie dirba aplinkos apsaugos, kovos su korupcija, moterų lygybės, LGBTI teisių, migrantų ir etninių mažumų, piliečių laisvių, demokratijos ir įstatymų viršenybės klausimais. Daugelyje šalių (pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Italijoje) politikai ir žiniasklaida pila purvą ant NVO, kad šios prarastų visuomenės pasitikėjimą ir būtų diskredituotos. Kai kur, kaip antai Vengrijoje ir Lenkijoje, vien žodžiais neapsiribota – imtasi priemonių NVO viešam ir privačiam finansavimui apsunkinti. Dar kitos šalys, kaip antai Kroatija ir Ispanija, paprasčiausiai užgriozdina NVO nereikalinga biurokratija, kuri ėda organizacijų laiką ir išteklius, neleidžia joms dirbti tikro darbo.
Kodėl svarbu, kad „Liberties“ imtųsi veiksmų šioje srityje?
Tautos atstovų rinkimai į valdžią kas penkis metus patys savaime demokratijos tinkamo funkcionavimo neužtikrina. Visuomenė turi turėti galimybę kasdien bendrauti su išrinkta vyriausybe. Taisyklių užrašymas ant popieriaus pats savaime neužtikrina, kad vyriausybė nenusižengs įstatymui ar nepiktnaudžiaus savo įgaliojimais. Teismai turi būti pasirengę nagrinėti piktnaudžiavimo atvejus, o visuomenė privalo būti informuojama apie tai, kaip tautos lyderiai naudoja valstybės išteklius ir savo įgaliojimus. Tai – svarbios NVO funkcijos. Visų pirma, jos apšviečia visuomenę apie dabartinius įvykius, kas leidžia piliečiams priimti pagrįstus sprendimus. Antra, NVO suteikia visuomenei kanalą, per kurį ši gali vystyti dialogą su valdžia. Šiuo tikslu NVO atstovauja visuomenės nuomonę, leidžia piliečiams prisijungti prie viešų protestų ar prisidėti prie peticijų. Trečia, nevyriausybinės organizacijos stebi, kaip išrinktieji naudojasi savo įgaliojimais, ir dažnai kreipiasi į teismus, jei vyriausybė nusižengia įstatymui. Kaip ir laisva žiniasklaida bei nepriklausomi teismai, NVO padeda užtikrinti, kad valdžia dirbtų, valstybės lėšas naudotų visuomenės labui.
Kadangi NVO indėlis į teisių ir demokratijos apsaugą yra nepaprastai svarbus, jas saugo daugybė tarptautinėse sutartyse įtvirtintų žmogaus teisių. Visos ES šalys pasirašė šias sutartis ir privalo laikytis jų nuostatų. NVO teisės apima asociacijų ir susirinkimų laisvę, taip pat bei saviraiškos bei informacijos laisvę. Jos yra įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje bei daugybėje JT žmogaus teisių sutarčių.
Ko sieks „Liberties“?
ES daug daro, kad padėtų išorės nevyriausybinėms organizacijoms – teikia joms finansavimą, mokymus, jsa saugo darydama politinį spaudimą. Tačiau pačioje Sąjungoje viskas yra kitaip. ES teikia tam tikrą finansinę paramą NVO, tačiau paprastai tik konkretiems projektams, kaip antai tyrimai, arba už tam tikrų paslaugų (teisineių konsultacijų, mokymų) teikimą.
„Liberties“ norėtų, kad ES saugotų bei remtų ir Sąjungos viduje teises, demokratiją ir įstatymų viršenybę – pagrindines ES vertybes - ginančias nevyriausybines organizacijas. Norime, kad ES imtųsi tam tikrų veiksmų. Visų pirma, ES privalo sukurti naują fondą šių NVO finansavimui. Fondas turėtų skirti lėšas ne tik individualiems projektams, bet ir padėti padengti NVO einamąsias išlaidas. Fondas taip pat turėtų teikti paramą NVO, kad šios galėtų kreiptis į teismus, stebėti ir reaguoti į vyriausybės veiksmus, kurie prieštarauja ES pagrindinėms vertybėms. Antra, ES turėtų organizuoti NVO mokymus, kaip veiksmingiau šviesti visuomenę ir skatinti pagarbą teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams. Trečia, „Liberties“ nori, kad Europos Komisija stebėtų NVO teisių apribojimą valstybėse narėse, viešai palaikytų vyriausybių engiamas NVO, taip pat gintų NVO per spaudimą diplomatiniais kanalais. Ketvirta, „Liberties“ nori, kad ES savo teisės aktuose numatytų būtiniausius NVO laisvių apsaugos standartus.