2014 liepos 22 dieną dvylika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę ir Finansų ministrą su prašymu suteikti informaciją, kaip bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos projekto dalį, susijusią su deinstitucionalizacijos procesu Lietuvoje. Būtent ši dalis nepriklausomiems vaiko teisių specialistams kelia didžiausią susirūpinimą.
2014 – 2020 metų periodui į Lietuvą atkeliauja dideli pinigai, kurių paskirtis – reformuoti globos sistemą uždarant dideles įstaigas ir investuojant į bendruomenines paslaugas ir globą šeimoje bei socialinės atskirties mažinimą per prieinamas ir efektyvias paslaugas šeimoms, tame tarpe auginančioms neįgalius vaikus. Tačiau, kaip rodo patirtis, naudojami jie gali būti visiškai priešingai.
„Nepriklausomas ekspertas iš Vilniaus Universiteto Europos Pagrindinių Teisių Agentūros (FRA) užsakymu atliko tyrimą apie Lietuvos vaikus, kurie gyvena institucijose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004 metais 1.4 proc. visų Lietuvos vaikų gyveno institucijoje, 2012 metais šis skaičius sumažėjo labai neženkliai – iki 1.2 proc. Tai apgailėtina situacija. Su tokiais tempais jūs niekur toli nenueisite“ – griežtai formuluoja Julius op de Beke, Europos Komisijos ekonomikos ir socialinių reikalų analitikas.
Perėjimas nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir paslaugų bendruomenėje daugelyje Europos Sąjungos šalių jau įvyko arba sparčiai vyksta. Įvertinus šiam tikslui skirtas daugiamilijonines investicijas iš ankstesnių programinių periodų ir nesamą rezultatą, akivaizdu, kad mūsų šalis šiuo klausimu nieko nedaro arba daro per lėtai. Apie tai kalba žinomi vaiko teisių ekspertai.
„Europos Sąjunga ir EEE bei Norvegijos finansiniai mechanizmai drauge išleido šimtus milijonų eurų siekdami užtikrinti geresnę vaiko teisių apsaugą, tačiau viskas baigėsi tuo, kad daugybė vaikų tiesiog uždaryti disfunkcinėse įstaigose. Kyla klausimas, ar lėšos buvo panaudotos absoliučiai neefektyviai ar panaudotos ne tam, kam turėjo būti panaudotos – bet kuriuo atveju turime neatidėliotino dėmesio reikalaujančią situaciją“, – teigia ŽTSI ir NVO Programos vadovė Dovilė Šakalienė.
„Neseniai mūsų atliktas ES lėšų antikorupcinis tyrimas parodė, kad slapta ir neteisėta politikų ir kitų interesų grupių įtaka sprendžiant dėl strateginių tikslų gali lemti, kad ES pinigai dažnai yra iš anksto numatyti tam tikriems gavėjams. Taip pat yra problemų su viešųjų pirkimų skaidrumu ir tinkamu interesų konfliktų deklaravimu. Manau, geriausias būdas išsklaidyti abejones dėl viešų lėšų panaudojimo yra aiškiai ir pagrįstai atsiskaityti visuomenei,“ – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Kodėl didžiulės investicijos dingsta kaip į vandenį? Tai suprasti vaiko teisių ekspertai bandys gavę informacijos apie derinamą 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos projektą. Sprendimai dėl stambių piniginių srautų turi būti daromi pamatuotai ir kuo įmanoma skaidriau.