Tech & Rights

Ispanija prisiėmė naujų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje

JT Žmogaus teisių taryba neseniai patvirtino Ispanijos visuotinės periodinės apžvalgos ataskaitą. Šalis sutiko su daugeliu rekomendacijų ir prisiėmė naujų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

by Rights International Spain

Birželio 25 d. JT Žmogaus teisių taryba patvirtino sausį vykusios visuotinės periodinės peržiūros, kurios metu dalyvavusios šalys teikė konkrečias rekomendacijas Ispanijai dėl šalies tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių atžvilgiu, ataskaitą.

Rekomendacijos, be kita ko, apėmė kovą su etnine diskriminacija ir kankinimais, pagarbą saviraiškos, susirinkimų ir informacijos prieinamumo laisvei, taip pat veiksmingą praeity įvykdytų rimtų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą ir dėl jų patirtos žalos atlyginimą.

Reaguodama į paskelbtą ataskaitą, Ispanija pilnai ar dalinai sutiko su daugeliu dalyvavusių šalių rekomendacijų, kartu pripažindama daugelį spragų žmogaus teisių apsaugoje ir įsipareigodama imtis konkrečių priemonių.

Tuo pačiu Ispanija kartu atmetė ir šūsnį svarbių rekomendacijų - deja, šalies delegacijos atstovė ribotos intervencijos priešais Žmogaus teisių taryba metu nesugebėjo tinkamai pateisinti šio žingsnio.

„Pasiekimas“

Ispanija įsipareigojo įsteigti tarpministerinį komitetą, kuris reaguotų į tarptautinių organizacijų teikiamus komentarus ir rekomendacijas. Ispanijos delegacijos atstovė šio mechanizmo sukūrimą pavadino „pasiekimu“ žmogaus teisių gynybos srityje ir pranešė, kad jis bus įgyvendintas per ateinančius mėnesius.

Ispanija taip pat įsipareigojo įgyvendinti antrą Žmogaus teisių plano versiją (kuri, verta paminėti, taip ir nebuvo patvirtinta nuo dabartinių įstatymų leidėjų kadencijos pradžios) ir imtis veiksmų kovai su rasine, etnine ir religine diskriminacija, įskaitant ir etninio profiliavimo praktiką teisėsaugoje.

Kita vertus, Ispanija atmetė rekomendaciją patvirtinti Lygių galimybių įstatymą, kuris inkorporuotų tarptautinius kovos su visų formų diskriminacija standartus. Kaip kad sakė delegacijos atstovė, „dabartinių Ispanijos įstatymų užtenka“. Tai visiškai neatsižvelgia į gausią kritiką, kurios mūsų šalis susilaukė šioje srityje - mes ir toliau neturime nepriklausomos organizacijos, galinčios tirti diskriminacijos atvejus ir - jei reikia - traukti už tai atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, taip pat užtikrinti diskriminacijos aukų teisę į teisingą procesą.

Neatsisako sulaikymo incommunicado?

Nors Ispanija ir sutiko su keliomis svarbiomis rekomendacijomis dėl kankinimo ir nederamo elgesio prevencijos ir tyrimo, šalis tik „peržiūrės“ sulaikymo incommunicado sąlygomis (be kontakto su išoriniu pasauliu) praktiką ir užtikrins, kad visi asmenys turėtų galimybę gauti savo pasirinkto advokato paslaugas.

Ispanija nepritarė pačios praktikos panaikinimui, kaip kad reikalavo kelios šalys ir kaip yra nurodyta šioje srityje veikiančių tarptautinių organizacijų rekomendacijose. Ji taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad būtų vykdomas veiksmingas priverstinių dingimo atvejų tyrimas, tačiau tiksliai nenurodė, kokių veiksmų bus imtasi.

Ispanija taip pat pažadėjo susilaikyti nuo saviraiškos, susirinkimų ir informacijos laisvės varžymo, ir užkirsti kelią prievartai viešose protesto akcijose. Kita vertus, šalis atsisakė peržiūrėti liepos 1-ą d. įsigaliojusias Visuomenės saugumo įstatymo ir baudžiamojo kodekso pataisas.

Tarptautinė bendruomenė vienbalsiai kategorizavo šiuos įstatymus kaip pavojų teisei dalyvauti taikiose protesto akcijose. Ispanija taip pat pareiškė žadanti garantuoti migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, tačiau atsisakė panaikinti nuostatą, leidžiančią pareigūnams skubiai išmesti migrantus iš Seutos ir Meliljos.

NVO kritika

Sesijos metu nuomonę išsakė ir keletas pilietinės visuomenės organizacijų atstovų, tačiau Ispanijos delegacija neatsakė į didžiąją dalį NVO kritikos.

„Rights International Spain“ ir Tarptautinė žmogaus teisių tarnyba paskelbė bendrą pranešimą, kuriame pareiškė savo susirūpinimą dėl naujojo Visuomenės saugumo įstatymo ir dviejų paskutinių baudžiamojo kodekso reformų - anot organizacijų, tai „kriminalizuoja taikų saviraiškos, susirinkimų bei informacijos laisvės įgyvendinimą“ ir „numato daugybę neapibrėžtų sąvokų, kurios yra neaiškios, netikslios ir gali lemti savavališką sankcijų taikymą“.

Pasak organizacijų, „vieninteli adekvati Ispanijos reakcija [...] būtų šių reformų įgyvendinimo sustabdymas, kol jos nebus peržiūrėtos ir nesuderintos su tarptautinės teisės normomis.“

Jos taip pat atkreipė dėmesį į kitas vyriausybės reformas, kurios kelia pavojų teisingumo sistemai - pavyzdžiui, Teisinės pagalbos įstatymo projekto pataisos, dėl kurių „mažiau žmonių [turės galimybę] gauti valstybės advokatą“, teisinių išteklių trūkumas, bendras „politinį spaudimą“ teisėjams ir magistratams, taip pat „išpuoliai prieš teismų nepriklausomybę“.

Galiausiai plenarinės sesijos metu jos sukritikavo tai, kad visos šios reformos buvo vykdomos „išsamiai nepasikonsultavus su pilietine visuomene ir nepriklausomais ekspertais, pažeidžiant skaidraus, demokratiško ir pliuralistinio reglamentavimo principą“.