Ministrų Taryba Bulgarijos Respublikos Nacionalinei asamblėjai pateikė Kovos su terorizmu įstatymo projektą, kuro pirmasis svarstymas parlamente liepos 28 d. buvo sėkmingas. Dabar laukia antrasis svarstymas, o po to tam, kad įstatymas įsigalėtų, tereikės Prezidento parašo.
Įstatymas leistų valdžiai rimtai ir savavališkai apriboti pagrindines Bulgarijos piliečių teises, net ir tais atvejais, kai nebuvo įvykdytas, bandytas įvykdyti ar net rengiamas teroro aktas.
Įstatymo projekte numatytos priemonės griežtai riboja asmens laisvę ir privatumą – yra numatyti ir judėjimo bei galimybės susisiekti su kitais apribojimai. Jie gali būti taikomi net asmenims, kurie nėra įtariami terorizmu.
Trūksta teisinių garantijų
Įstatymo projekte nėra numatyti jokie reikalavimai dėl priemonių būtinumo ar jų proporcingumo. Priemones negavę teismo leidimo ar neužtikrinus jokių kitų procesinių apsaugos priemonių asmeniui skirti galės Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros (SANS) pirmininkas ir vidaus reikalų ministras.
Įstatyme pateikta tvarka neužtikrina galimybės asmeniui prašyti organizuoti teismo posėdį ar teikti jam palankių įrodymų. Sprendimą apriboti pagrindines teises priima ne nepriklausomas teismas, o su tuo susijusi institucija.
Galimybės savivaliauti yra praktiškai neribotos. Taip pat reikšmingas ir maksimalus laikotarpis, kuriam galima skirti šias priemones - iki šešių mėnesių, su galimybe jų galiojimą pratęsti iki devynių mėnesių.
Klaidins visuomenę
Vidaus reikalų ministras bus įgaliotas pradėti kovos su teroru operacijas ir nustatyti, kaip ir kur jos vyks – tai savo ruožtu apribojima konkrečioje vietovėje esančių asmenų pagrindines teises (nuosavybės teises, privatumą, asmens laisves ir kt.)
Policijos pareigūnai galės apriboti visų, kurie įtariami teroro aktų rengimu, judėjimą, blokuoti jų prieigą prie interneto, atimti jų dokumentus ar sunaikinti jų techninę ar ryšių įrangą. Nėra numatyta jokių asmenų privatumo apsaugos priemonių, o tai, ar priemonės yra būtinos, sprendžia pačios valdžios institucijos.
Kilo pavojus, kad tai rimtai apribos asmenų teisę gauti ir skleisti informaciją. Žiniasklaida privalo nedelsdama ir be jokių pakeitimų skelbti valdžios jai perduotą informaciją – tai reiškia, kad valdžia galės visą laiką dezinformuoti visuomenę apie savo veiklą ir tikruosius įvykius.
Nepaprastoji padėtis
Parlamentas bei Prezidentas taipogi galės skelbti nepaprastąją padėtį. Tarptautinėje teisėje pripažinta, kad pagrindinių teisių varžymas kritinėse situacijose leidžiamas tik „atsiradus grėsmei tautos gyvavimui“ (Europos žmogaus teisių konvencijos 15 straipsnis ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 4 straipsnis).
Įstatymo projekte nurodyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti paskelbta neišpildžius šių sąlygų, manomai siekiant palengvinti teroro akto tyrimą, o ne dėl to, kad toliau egzistuoja grėsmė tautai. Negana to, nėra numatyta, kiek maksimaliai nepaprastoji padėtis gali trukti – teisė be reikalo varžyti pagrindines teises lieka vyriausybės rankose.
Šis straipsnis – dalis Buglarijos Helsinkio komiteto teisininkės ir teisinių programų direktorės Margarita Ilieva parašyto atviro laiško.