Tech & Rights

Romai Italijoje vis dar kenčia nuo socialinės atskirties ir diskriminacijos

Nepaisant tarptautinių organizacijų įspėjimų ir Nacionalinės romų įtraukties strategijos tikslų, romai ir sinčiai Italijoje vis dar yra diskriminuojami ir atskiriami nuo visuomenės.

by Dóra Görgei
(Image: Eric Gaillard - Reuters)

Kol visas pasaulis mini tarptautinę romų ir sinčių dieną (balandžio 8-oji), Italijoje nėra ko džiūgauti - iš asociacijos „21 Luglio“ 2015 m. ataiskaitos matyti, kad šalis vis dar prasčiausiai tvarkosi su romų ir sinčių klausimais.

Ir toliau kuriamos izoliuotos stovyklos, dėl kurių romai tik dar labiau diskriminuojami, o Italijos valdžia vis dažniau ir dažniau per prievartą varo romus iš jau įkurtų stovyklų. Visa tai rodo, kad Italijoje vis dar egzistuoja nusistatymas prieš romus ir sinčius, kad šalyje vis dar yra netolerancijos šių bendruomenių atžvilgiu.

Būstas ir marginalizacija

Italijoje gyvena daugiau nei 180,000 romų ir sinčių. 35,000 yra suteiktas laikinas būstas, o 20,000 gyvena specialiose Italijos savivaldybių įkurtose stovyklose. Iš šių duomenų matyti, kad, nepaisant Nacionalinės romų įtraukties strategijos iškeltų tikslų, Italijos valdžios institucijos šias bendruomenes marginalizuoja ir pažeidžia jų žmogaus teises.

Tarptautinė bendruomenė ragina imtis pokyčių

Daugelis tarptautinių stebėsenos institucijų, kaip antai Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, jau yra pateikusios savo rekomendacijas Italijai dėl rimtų su diskriminacija problemų, neapykantos motyvuotų incidentų ir rasistinės politikos šalyje.

Susirūpinimą dėl tebesitęsiančios romų diskriminacijos ir atskirties išreiškė ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks.

Politinė problema

Koją veiksmingai romų ir sinčių įtraukties politikai dažnai pakiša pati politinė arena. Stereotipai ir prietarai kuria priešiškumo ir netolerancijos atmosferą, o stereotipus bei prietarus, savo ruožtu, dar labiau skatina neapykantą skatinantys politinių ir valdžios įstaigų atstovų pareiškimai.

Italijai svarbu rinktis atstovus, kurie gali prisidėti prie šių problemų sprendimo, rimtai žiūri į Nacionalinę strategiją ir galėtų pakeisti visuomenės nuomonę šiais klausimais.