Tech & Rights

Pristatyta 2016-2017 metų Žmogaus teisių apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė 2016-2017 metų Žmogaus teisių apžvalgą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

by Human Rights Monitoring Institute

Apžvalgą kas dvejus metus rengia Žmogaus teisių stebėjimo instituto suburtas autorių – žmogaus teisių ekspertų - kolektyvas, kuris apžvelgia platų žmogaus teisių klausimų spektrą: nuo kovos su diskriminacija ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, saviraiškos, religijos ir susirinkimų laisvės, bei asmens duomenų apsaugos.

Per pastaruosius dvejus metus situacija Lietuvoje buvo nevienalytė – nors kai kuriose žmogaus teisių srityse juntama stagnacija ar net judėjimas atgal, kitur buvo pasiekta ne mažiau svarbi pažanga.

Teigiami pokyčiai

Dideliu pasiekimu saviraiškos laisvės srityje tapo 2016 m. panaikinta baudžiamoji atsakomybė už privačių asmenų ir valstybės tarnautojo įžeidimą. Tai padės užtikrinti, kad naudojimosi šia laisve nevaržys potenciali neproporcingo atsako – baudžiamosios atsakomybės – grėsmė.

Teisėsaugos institucijos ėmė pastebimai atsakingiau žiūrėti į nusikaltimais Įtariamų asmenų teisę į laisvę. Suėmimas, priemonė prilygstanti išankstiniam įkalinimui laukiant teismo ar teismo nuosprendžio, lyginant su 2015 metais 2016-2017 m. imtas taikyti du kartus rečiau.

2016 metais Vilniuje LGBT+ ir juos palaikančiųjų eitynės „Baltic Pride“ pirmą kartą praėjo be didesnių institucinių kliūčių ar visuomenės pasipriešinimo. Lyginant su praėjusiomis eitynėmis, trečią kartą vykęs renginys Vilniaus miesto centre tapo susirinkimų laisvės įrodymu, sutraukusiu apie 3000 Lietuvos ir užsienio dalyvių.

Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje išlieka kebli. Nors dar 2007 m. byloje L prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigojo Lietuvą priimti specialų įstatymą, detalizuojantį lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, praėjus 10 metų po sprendimo pokytis neįvyko. Tačiau nacionaliniai teismai ėmėsi spręsti šią problemą patys: 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo pakeisti lyties įrašą civilinės būklės aktuose, nepaisant to, kad asmenims nebuvo atlikta pilna chirurginė lyties keitimo operacija. Šie teismo sprendimai ypač svarbūs užtikrinant translyčių asmenų teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, atsižvelgiant į jiems diagnozuotą transeksualumą.

Stagnacija teisės į šeimos gyvenimą, smurto, ir diskriminacijos srityse

Katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai toliau kėlė klausimų apie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą Lietuvoje, ypač kalbant apie reprodukcines teises ir teisę į šeimos gyvenimą. Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus nepasistūmėta įteisinant nei skirtingos, nei tos pačios lyties partnerystę. 2017 m. taip pat buvo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas, skirtas pabrėžti tik santuokinę vyro ir moters šeimą, alternatyvių šeimos modelių net nelaikant šeima. Juo Lietuvoje siekiama formuoti šeimos politiką išimtinai vyro ir moters santuokos pagrindu.

Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvos visuomenėje išlieka latentiniu: nors registruotų pranešimų dėl smurto skaičius kasmet auga, realiai pradedamų ikiteisminių tyrimų dalis kur kas mažesnė. Tiek smurto lyties pagrindu, tiek seksualinio priekabiavimo atvejais vis dar paplitęs nukentėjusiųjų kaltinimo požiūris, kai smurto ar priekabiavimo priežastimi laikoma nukentėjusioji pusė. Šiuo atveju, reikalingas ne tik institucinis bendradarbiavimas suteikiant pagalbą, bet ir visuomenės nuostatų kaita.

Asmenų su negalia atžvilgiu taip pat buvo juntama diskriminacija. 2016 m. Lietuva pirmą kartą atsiskaitė JT Neįgaliųjų teisių komitetui dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl moterų ir mergaičių su negalia apsaugos nuo diskriminacijos, ragino stiprinti žmonių su negalia apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo bei sudaryti sąlygas asmenims veikti privačiame ir viešame sektoriuose.

Svarbiausia – pilietinis aktyvumas ir savų teisių gynimas

Tiek Lietuvoje, tiek ir Vakarų šalyse stiprėjant populistų politinėms jėgoms, atrodo, kad mūsų asmeninė laisvės erdvė traukiasi. Svarbu su tuo nesusitaikyti. Asmeninė laisvė yra neatsiejama mūsų žmogiškojo orumo, mūsų teisių pagrindo, dalis. Atbukimas pasikėsinimams suvaržyti šią laisvę, besiplečiančių ribojimų normalizavimas būtų didžiausias pralaimėjimas.

Leidinyje apžvelgtas laikotarpis parodė ir tai, kad visuomenė toli gražu ne bejėgė reaguodama į esamus ar ruošiamus žmogaus teisių varžymus: susidūrus su plačiu pasipiktinimu, buvo atsisakyta ne vieno prieš žmogaus teises nukreipto politinio sprendimo. Todėl būtina aktyviai ginti savo teises ir nelikti abejingiems, susidūrus su užmojais apriboti mūsų laisvę, nes galiausiai, tik mūsų nesusitaikymas ir žodis lems, kiek patys būsime laisvi.