Praeitą savaitę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo kalboje paragino „statyti naują, nacionaliniu pagrindu paremtą neliberalią valstybę.“ Jis nurodė Rusiją, Turkiją ir Kiniją kaip valstybes, kurioms pavyko daug pasiekti atsikračius liberalios politikos.
Bandymai susitapatinti su šių šalių grupe kelia nerimą žmogaus teisių gynėjams. Rusijos žmogaus teisių pažeidimų sąrašas yra begalinis, o vyriausybės kontrolė yra kur kas didesnė, nei tai yra priimtina demokratijoje; žmogaus teisių padėtis Kinijoje lygiai taip pat kelia nerimą, o pastaraisiais metais buvo daug viešai rašyta apie Turkijos kovą su esminėmis teisėmis.
Vengrijoje ardoma demokratija
Ponas Orbanas teikėsi išsakyti savo pastabas laikotarpiu, kuomet Vengrijos vyriausybė yra smerkiama už piktnaudžiavimą valdžia - ką, be kitų priemonių, sudaro ir tebesitęsianti kova su nevyriausybinių organizacijų laisve ir naujų žiniasklaidos reklamos mokesčių, skirtų pažaboti vieną iš paskutinių vyriausybės siekiams nepaklūstančių balsų, taikymas.
Tuo pačiu santykiai tarp Vengrijos ir Rusijos šyla - be kita ko, abi šalys pasirašė atominės energetikos sutartį. Ministras pirmininkas Orbanas yra teigęs, kad vėjas „pučia iš rytų“, ir beveik neslepia pagarbos Vladimirui Putinui. Keista, kad Rusijai ir toliau nesiliovus kištis į Ukrainos reikalus, pono Orbano vieši pareiškimai apsiribojo tik susirūpinimu dėl elgesio su Vengrijos tautybės žmonėmis šalyje.
Ar tarptautinės kritikos pakaks?
Po pono Orbano raginimo kurti neliberalią valstybę, tarptautinės žiniasklaidos priemonės, jų tarpe - ir „The New York Times“, negailėjo kritikos vyriausybė už tai, kad ji, ir toliau siekdama įgyvendinti nacionalistinius tikslus, veikia žmogaus teisių sąskaita. Tačiau Europos Sąjunga neskuba kištis - be kai kurie asmenų, tame tarpe ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Neelie Kroes, viešų pasisakymų prieš Vengrijos kovą su NVO ir žiniasklaida, ES nesiėmė jokių rimtesnių veiksmų.
Ponas Orbanas tvirtina, kad neliberalios valstyvės formavimas neprieštarauja tvirtai narystei Europos Sąjungoje, tačiau ši pozicija yra sunkiai suvokiama. Tol, kol ES nesiims ryžtingų veiksmų, Vengrija nematys reikalo nutraukti pilietinės visuomenės ir kitų, demokratijai būtinų, grupių puolimą. Kol Europos Sąjunga vengia laikinai atimti iš Vengrijos balsavimo teises ar iš naujo įvertini šaliai skiriamas lėšas, demokratijos gynėjai Vengrijoje nesiliauja laukę pagalbos.
Žemiau rasite nuorodą į pono Orbano kalbos vaizdo įrašą (titrai - anglų kalba), o taip pat galite skaityti vyriausybės pateiktą kalbos nuorašą (anglų kalba).