Tech & Rights

EP liepė Vengrijai panaikinti anti-NVO įstatymo projektą, ėmėsi veiksmų pradėti 7 straipsnio procesą

Vakar Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri galėtų baigtis ES sankcijomis Vengrijai už pagrindinių Sąjungos vertybių - demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės - pažeidimus.

by Israel Butler

Be kita ko, rezoliucija paragino vyriausybę atsisakyti prieš NVO nukreipto įstatymo projekto, tuo simbolizuojant „Liberties“ pergalę. Rezoliucija taip pat aktyvavo 83-ią Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklę, kas gali baigtis sankcijomis Vengrijai pagal 7 straipsnyje numatytą mechanizmą. Tai būtų pirmas kartas, kai šis mechanizmas būtų panaudotas.

Kas yra 83 taisyklė?

Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis leidžia bausti ES vyriausybes šioms rimtai pažeidus pagrindines ES vertybes. Tačiau iki tol, kol vyriausybei kyla bausmės perspektyva, dar toli. Viską ES Taryboje nusprendžia šalių vyriausybės. 7 straipsnio 1 dalis leidžia vyriausybėms nustatyti „aiškų ES vertybių pažeidimo pavojų. 7 straipsnio 2 dalis leidžia vyriausybėms nustatyti, kad šiuo metu ES vertybės yra grubiai pažeidžiamos. Galiausiai, 7 straipsnio 3 dalis leidžia vyriausybėms balsuoti dėl sankcijų taikymo.

7 straipsnio mechanizmą aktyvuoti gali Komisija, kelių vyriausybių grupė arba Europos Parlamentas – kiekviena iš šių šalių turi teisę įtraukti Vengriją į Tarybos darbotvarkę, formaliai remiantis 7 straipsniu. Čia ir atsikleidžia 83 taisyklės esmė – ji nurodo tvarką, pagal kurią europarlamentarai, remdamiesi 7 straipsnio mechanizmu, gali pateikti Tarybai svarstyti Vengrijos klausimą.

Kas bus toliau?

Didžioji dauguma Europos Parlamento darbo vyksta konkrečias politikos sritis kuruojančiuose komitetuose. Pagal 83 taisyklę, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas privalo sugalvoti oficialiai 7 straipsnio procedūrą pradėsiančios rezoliucijos projektą, dėl kurio vėliau balsuos Parlamento nariai. Tam, kad būtų priimta, už ją privalo tą dieną nubalsuoti du trečdaliai europarlamentarų. Sprendžiant iš to, kaip buvo balsuota vakar, gali būti, kad šį barjerą pavyks perkopti tik vos vos.

Jei europarlamentarai nubalsuos už rezoliuciją, tai aktyvuos 7 straipsnio 1 pastraipą. Šalių vyriausybės Taryboje turės diskusijas dėl Vengrijos ir balsuos ar, jų manymu, buvo kilusi rimto ES vertybių pažeidimo grėsmė. Tam, kad būtų galima galvoti apie kokias sankcijas, vyriausybės balsuotų dėl 7 straipsnio 2 dalies. Čia kyla keblumų, mat reikia visų vyriausybių pritarimo, o lygiai taip pat įstatymų viršenybę pažeidinėjanti Lenkija tikriausiai stotų ginti Vengriją.

Na, ir kas?

Rezoliucija buvo priimta įspūdinga balsų persvara: 393 balsavo už, 221 prieš, o 64 susilaikė. Vengrijos valdančiajai partijai „Fidesz“ priklausantys europarlamentarai yra Europos liaudies partijos (ELP), didžiausios Europos Parlamento frakcijos, nariai. Iki šiol ELP iš esmės dengė „Fidesz“ nuo kritikos Parlamente – blokavo rezoliucijas arba neleisdavo naudoti griežtų priemonių. Balsavimo rezultatai atskleidė gilius nesutarimus pačioje ELP, mat vis daugiau ir daugiau ELP narių nebenori būti asocijuojami su nuolatos teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus niekinančia valdžia. Dėl Vengrijos pasisakyti norėję ELP nariai gavo leidimą laisvam balsavimui ir beveik 70 parėmė rezoliuciją (dar apie 40 susilaikė).

Net jei šalių vyriausybės ir nesusitars dėl Vengrijos nubaudimo, pastarajai gali kilti rimtų keblumų Briuselyje. Vyriausybės ir europarlamentarai privalo ieškoti kompromisų su kolegomis iš kitų valstybių, antraip jiems gali neužtekti balsų derantis dėl naujų teisės aktų ar politikos krypčių. Kai esi žinomas kaip teisių pažeidėjas, tai gali atstumti potencialius sąjungininkus, o tai, savo ruožtu, sumažintų Vengrijos įtaką ES politikoje.

Ką padarė „Liberties“?

Balandžio 11 d. „Liberties“ paskelbė peticiją interneto svetainėje Avaaz.org, prašydama Europos Parlamento narius priimti rezoliuciją, raginančią Vengrijos vyriausybę atsisakyti NVO užsienio agentais paversiančio įstatymo projekto. Kartu su Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga ir Vengrijos Helsinkio komitetu mes kreipėmės į daugybę frakcijų (įskaitant ir ELP vadovus) ir paaiškinome situaciją Vengrijoje. Mums taipogi pavyko prikalbinti Briuselyje esančias NVO įtraukti mūsų kreipimasi į daugiau nei 500 Europos nevyriausybinių organizacijų viešą pareiškimą. Tuomet kartu su Europos ne pelno siekiančios teisės centru parengėme savo teisinę išvadą ir nurodėme, kaip priėmus prieš NVO nukreiptą įstatymo projektą būtų pažeista ES teisė. Galiausiai, parengėmė išsamias rekomendacijas parlamentarams dėl to, ką reiktų įtraukti į jų rezoliuciją.

Kaip čia atsidūrėme?

Nuo pat atėjimo į valdžią 2010 m., Vengrijos ministras pirmininkas Orbanas po gabaliuką ardė demokratiją šalyje. Jis perėmė viešąją žiniasklaidą, o privačiame sektoriuke beveik visas didžiausias žiniasklaidos bendroves įbaugino baudomis, griežtais mokesčiais ar grasinimais uždaryti. Savo vyriausybę nuo teismų jis apsaugojo priėmęs naują Konstituciją, pripildęs Konstitucinį Teismą savo kadrais ir atėmęs iš šios institucijos kelis iš svarbiausių įgaliojimų. Viso to metu jis leido savo draugams, Vengrijos verslo elitui, pelnytis iš itin korumpuotos politinės sistemos.

Priėmusi teisės aktus Vidurio Europos universiteto uždarymui, Vengrijos vyriausybė pasisuko į žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija srityje dirbančias NVO. Vyriausybė pateikė Rusijos stiliaus prieš NVO nukreiptą įstatymo projektą, pagal kurį daugiau nei 23,000 eurų per metus iš užsienio gaunančios NVO privalėtų viešai ženklinti save kaip „finansuojamos iš užsienio“. Vyriausybė jau pradėjo tokiass NVO stigmatizuoti – vadina jas „agentais“. Orbano ataka prieš NVO – tai bandymas nutildyti vieną iš nedaugelio likusių jo Europos žmogaus teisių taisykle pažeidžiančių įstatymų ir politikos kritikų.

NVO yra gyvybiškai svarbios demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų apsaugai. Jos saugo, kad vyriausybė nepažeistų įstatymo ir kad gerbtų tautos teises. Jos nuolatos informuoja visuomenę apie tai, kaip valdžios institucijos naudoja savo įgaliojimus ir įsisavina valstybės lėšas. Ir galiausiai, jos padeda visuomenei susivienyti ir kalbėti su savo politiniais atstovais vienu balsu.