EŽTT 9 balsais prieš 8 nusprendė, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis (nėra bausmės be įstatymo) byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą.
Lietuvos teismai V. Vasiliauską buvo pripažinę kaltu dėl genocido ir nuteisę jį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, bet dėl ligų ir senyvo amžiaus nuo bausmės atleido.
Remdamasis Konvencijos 7 straipsniu pareiškėjas Teismui skundėsi, kad Lietuvos teismai jo byloje pritaikė platesnę genocido nusikaltimo sampratą, kuri neatitiko šio nusikaltimo sampratos pagal tarptautinę teisę, t.y., apėmė ir politinės grupės, kuriai nacionaliniai teismai priskyrė partizanus, genocidą.
Už genocidą nuteisė neteisėtai
Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas V. Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.
Lietuvos Konstitucinis teismas pernai buvo išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį. Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Lietuva turi teisę plačiau apibrėžti genocido nusikaltimą, tačiau šios nuostatos negali būti taikomos atgaline data.
Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“. „Teismas nebuvo įtikintas, kad p. Vasiliauskas net su advokato pagalba 1953 metais būtų galėjęs numatyti, kad Lietuvos partizanų žudymas galėjo būti prilygintas Lietuvos gyventojų ar etninių lietuvių genocidui“, - skelbiama Europos Žmogaus Teisių Teismo pranešime.
Jautrus klausimas Lietuvos visuomenei
Sovietinės praeities klausimas yra itin jautrus Lietuvos visuomenei. Įvairios organizacijos bei judėjimai tokį EŽTT sprendimą pasmerkė. Visuomeninė taryba, sudaryta iš asociacijų, kurių veikla susijusi su pasipriešinimo sovietinei okupacijai kova, paskelbė protestą „dėl partizanų žudiko išteisinimo“, EŽTT sprendimą įvardindami kaip „šališką ir nesąžiningą“.
Vytautas Landsbergis teigė, jog „esamas EŽTT sprendimo tekstas netiesiogiai legitimizuoja SSRS įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją.“
Konservatorių partija parengė rezoliuciją dėl kreipimosi į EŽTT, kurioje teigia, jog Vasiliauskui 1953 metais galiojo iki-okupacinio laikotarpio baudžiamieji įstatymai, kurie „nebuvo atšaukti jokiu suverenios Lietuvos aktu.“
„Truputį persistengėme“
Kitokios nuomonės laikosi teisininkai. „Mes, atkūrę nepriklausomybę, visose bylose visus sovietinius nusikaltimus pradėjome kvalifikuoti kaip genocidą, truputį persistengėme. Štai ir turime to persistengimo rezultatą, kuris, tikiuosi, duos postūmį mūsų teisėsaugai ir mūsų teismams rimčiau žiūrėti į tarptautinę teisę“, bylą komentavo tarptautinės teisės ekspertas Justinas Žilinskas.
Anot jo, klaidas lėmė visas komplekstas priežasčių. „Tai ir tam tikros politinės priežastys, ir mūsų valstybės jaunumas, nepatyrimas, ir siekis, kad nusikaltę asmenys neišvengtų atsakomybės, ir noras kuo greičiau jiems kelti bylas.“
J. Žilinskas pabrėžė, kad optimistiškai nuteikia tai, kad teismo sprendimas „pilnas atskirųjų nuomonių“, ir kad dalis teisėjų Lietuvos poziciją suprato ir palaikė. Teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris savo atskirąją nuomonę išreiškė Archibald MacLeish eilėmis „The Young Dead Soldiers Do Not Speak“.