Lietuva ruošiasi priimti 325 su Europos Komisija suderėtus pabėgėlius, daugiausiai iš Sirijos ir Eritrėjos, tačiau kol kas pareigūnų retorika labiau primena parengtį karui, nei socialinės integracijos planus.
“Lietuvos siųsti ryšių karininkai aktyviai dalyvaus pabėgėlių atrankos procese. Pagrindinis mūsų tikslas – įsitikinti ir priimti tuos žmones, kurie nekelia grėsmės nei nacionaliniam, nei vidaus saugumui“, teigia Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jis užtikrina, kad skirs ypatingą dėmesį Ruklos pabėgėlių priėmimo centrui. „Žmonėms nėra ko baimintis, pareigūnų budės tiek kiek reikia“.
Įvairiomis baimėmis apipintas pabėgėlių klausimas Lietuvoje kol kas diskutuojamas tik viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo kontekste. Pabrėžiama, kad laukiami tik tie, kurie „nori integruotis“.
Norą integruotis, matyt, turėtų paskatinti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko inicijuojamas musulmoniškų galvos apdangalų draudimas (full ban) viešose vietose.
Juk nežinai, „kas gali slėptis po burka, gali slėptis ir teroristas, ir vyras, ir kitas mums nepageidaujamas asmuo“ – paaiškino idėją iš Prancūzijos nusižiūrėjęs Artūras Paulauskas.
Lietuvoje, turinčioje 5000 musulmonų bendruomenę, moterų, nešiojančių burką ar nikabą, kol kas nėra nė vienos. Sirijos ir Eritrėjos musulmonės taip pat nei burkų, nei nikabų nenešioja, tad galbūt net nereikės ir svarstyti to draudimo – visuomenę bei politikus ramino ir ekspertai.
Tačiau užbėgti už akių tam, kas politikų nuomone vyksta Vakarų valstybėse, ir yra pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas – anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, pabėgėlių skaičiui didėjant, stiprėtų ir jų pasipriešinimas tokiems draudimams, todėl geriau iš anksto tam pasiruošti.
Taigi pabėgėlių integracija Lietuvos pareigūnų suvokiama gana paprastai, kaip paklusnus vietinių taisyklių ir normų laikymasis. O kaip tų normų laikytis, geriausia parodyti draudimais, ir draudimais tai grupei, kuri, tikimasi, priešinsis mažiausiai - moterims.
Toks politikų požiūris rodo, kad pabėgėlių integracija Lietuvoje gali virsti nemažu iššūkiu. Priešiška, visuomenės baimes pakurstanti retorika pabėgėlių atžvilgiu kelia nerimą, jog Lietuva pasuks link izoliacinių sprendimų, tik padidinsiančių socialinę įtampą.
Pamažu viešojoje erdvėje atsiranda ir empatiją pabėgėliams skatinančių nuomonių, ir nuosaikesnės, ne baimėmis, o argumentais grįstos kritikos ES prieglobsčio politikai. Tačiau bandymai pagilinti kol kas primityvoką diskusiją paskęsta grėsmingose antraštėse.
Didžiausias Lietuvos naujienų portalas per dieną tokių sugeneruoja bent kelias: „Perspėja apie didžiulę grėsmę – susipjovė ir lietuviai“, „Baisiausias scenarijus Europai: pabėgėliai ar Graikija“, „Naujoji Europa ateina pas mus: ar jūs pasiruošę?“
Pasiruošę, panašu, nebent karui su burkomis, bet realiai integracijai kol kas, deja, ne.