“Kaip atpažinti kekšę?”, klausia anoniminis autorius straipsnyje, paskelbtame viename didžiausių Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalų. “Merginos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visos padorios. Bet tiesa kitokia – tarp jų daugybė laisvo elgesio panelių. Kaip neužkibt ant tokios kabliuko?”
Negailint įžeidimų, straipsnyje toliau nagrinėjamas neva amoralus merginų elgesys – kaip jos bendrauja socialiniuose tinkluose, kaip elgiasi vakarėliuose ir kokių merginų vyrams reikėtų vengti.
Seksistinė neapykantos kalba kaip kontrolės forma
Lyčių ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, kad žeminančios seksualinio pobūdžio etiketės yra galingas įrankis baudžiant moteris už bet kokį siekį priešintis buitinio pavidalo patriarchališkumui ir įtvirtinti savo kaip asmens autonomiją.
„Jas gali užkabinti bet kas ir iš esmės bet kuriai iš moterų – dingstį šiam veiksmui sukuria iš esmės ne moters elgesys, bet vertintojo nuostatos ar interpretacijos. O tokio pobūdžio straipsniai tik paskatina ir normalizuoja daiktinantį požiūrį į moteris.“
Anot Jankauskaitės, „šventuolės" ir "kekšės" (skaisčiosios Mergelės ir kūniškos, geidulingos Ievos) priešprieša sistemingai naudojama kultūroje siekiant įtvirtinti moterų subordinaciją ir kontrolę.
„Kai asmens tapatumas spaudžiamas į savybes pabrėžiančią binarę (arba/arba) struktūrą, nebelieka vietos žmogiškumo išraiškai. Tokio pobūdžio diskursai moterims nepalieka galimybės būti pilnaverčiais žmonėmis - būti savo kūno, troškimų, veiksmų ir pasirinkimų šeimininkėmis“.
Trūksta žiniasklaidos priežiūros
Dėl moteris žeminančių publikacijų Lietuvos žiniasklaidoje 2014 metais susirūpinimą išreikšė ir Jungtinių tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už diskriminaciją skatinančios ir lyčių pagrindu žeminančios informacijos priežiūrą.
Lygių galimybių kontrolierės tarnyba skundų dėl žiniasklaidos veiklos nenagrinėja. Įpareigoti šalinti neetiškas publikacijas ir taikyti sankcijas gali Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Deja, žiniasklaidos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, tiesiogiai draudžiančių panašaus pobūdžio publikacijas. Apie žeminimą lyčių pagrindu tyli ir Žurnalistų bei leidėjų etikos kodeksas. Tiesa, pasenusį 2005 metų kodeksą jau šiais metais turėtų pakeisti nauja jo redakcija, tačiau neaišku, ar į ją bus įtraukti nediskriminavimo ir lyčių lygybės principai.
Atliekamas tyrimas
Nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į visas tris įstaigas, prašydamas įpareigoti informacijos skleidėją žeminančią publikaciją pašalinti.
Be to, pasiūlyta į naująjį etikos kodeksą įtraukti su lyčių nediskriminavimu susijusius principus, kurti tokios informacijos stebėsenos duomenų bazę, šviesti žurnalistus ir visuomenę apie tokių straipsnių neetiškumą bei daromą žalą moterims ir jų vaidmeniui visuomenėje.