Tech & Rights

Lietuva nori pradėti rinkti oro keleivių duomenis ir ES sprendimo nelauks

Vyriausybės noras užtikrinti oro keleivių duomenų rinkimą dabar, kai Europos Sąjunga dar nepriėmė sprendimo šiuo klausimu, susilaukė aršios kritikos. Vyriausybė buvo perspėta, kad tokie bandymai gali pažeisti šalies ir ES įstatymus.

by Meta Adutaviciute
Leo Hidalgo, Flickr.com

Lietuvos vyriausybė galvoja 2016 m. pradžioje „vienašališkai“ priimti įstatymą dėl keleivių duomenų įrašo duomenų rinkimo ir saugojimo.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius paskelbė, kad, nusprendus nelaukti galutinės ES pozicijos šiuo klausimu, Lietuvoje yra ruošiami įstatymai dėl PNR procedūrų vykdymo. Ministras žinią paskelbė po Vyriausybės posėdžio dėl kylančios grėsmes šalies saugumui.

Prašome parodyti bilietą

Įstatymas leistų rinkti ir saugoti oro keleivių asmens duomenis vykdant terorizmo ar kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Tai apimtų asmens duomenis ir kontaktinę informaciją, kelionės, skrydžio, bilieto ir bagažo duomenis, taip pat kredito kortelės ir jos savininko duomenis.

Visi oro vežėjai privalėtų šią informaciją perduoti policijai ne vėliau kaip per 48 valandas prieš skrydį, o policija ją galėtų saugoti iki penkerių metų. Deja, įstatymo projektas nutyli apie tai, kaip šiuos žadoma duomenis apsaugoti - nurodyta tik tai, kad duomenys „nebus prieinami visuomenei“.

„Beviltiškai užstrigęs“

„Kalbama apie asmenis, kurie įsigyja bilietus skristi į Europos Sąjungos erdvę, išankstinį registravimą ir informacijos specialioms tarnyboms pateikimą. Dar daugiau – manome, kad toks pat mechanizmas turi veikti ir vidiniams skrydžiams“, - kalbėjo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, pridurdamas, kad PNR klausimas „beviltiškai užstrigo“ Europos Parlamente. „Nemanome, kad toks įstatymas kam nors prieštarautų, kadangi tos direktyvos dar net nėra priimtos.“

Anot ministro, Lietuva jau turi reikiamą techninę įrangą PNR sistemai, kuri apimtų skrydžius ES viduje, sukurti, ir gali pradėti vykdyti PNR procedūras nuo 2016 m. pradžios.

Lietuva buvo viena iš 14-os valstybių narių, 2012 m. gavusių ES lėšų PNR sistemos steigimui, tačiau 2013 m. Europos Parlamento LIBE komitetas atmetė PNR direktyvos projektą. 2015 m., po „primygtinių ES valstybių narių raginimų“, Parlamentas įsipareigojo direktyvą baigti ruošti iki metų pabaigos.

„Nereikia skubėti“

Lietuvos duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas paragino vyriausybę sulaukti ES trišalių dialogų rezultatų, siekiant užtikrinti, kad šalies įstatymai atitiktų būsimas ES normas.

Pasak jo, direktyva turėtų nustatyti aiškią atsakomybę už saugomų duomenų apsaugą, ko nėra siūlomame įstatymo projekte. „Esant tokiai situacijai, matyt, protingiausia būtų pagalvoti dar kartą“, - sakė Kunčinas.

Ar teisės aktai leidžia saugoti PNR duomenis?

2015 m. liepą LIBE patvirtino direktyvos projektą tolesnėms deryboms, tačiau pasiūlė dokumentą pakeisti daugybėje vietų, numatant apsaugos priemones kovai su nereikalinu ir neproporcingu PNR duomenų rinkimu bei saugojimu.

Europos Parlamentas turėjo panašių nuogąstavimų ir 2014 m. kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti, ar ES ir Kanados PNR sutartis neprieštarauja Sąjungos teisės aktams. 2014 m. Teismas paskelbė ES duomenų saugojimo direktyvą negaliojančia - anot Teismo, direktyva pažeidė ES teisės normas ir pagrindines teises.

PNR direktyvos projektą aršiai kritikuoja pilietinių laisvių grupės. Visos Europos pilietinių ir žmogaus teisių organizacijų asociacijos „Europos skaitmeninės teisės“ (EDRi) teigimu, dar nėra įrodyta, kad vykdant terorizmo prevenciją masinis sekimas yra būtina ar net veiksminga priemonė, o visuotinis PRN duomenų saugojimas, remiantis 2014 m. Teisingumo Teismo sprendimu, vargu ar yra teisėtas.

Prieštarauja Konstitucijai?

Lietuvos Respublikos vyriausybės bandymus atskirai priimti PNR duomenų saugojimo įstatymą kritikavo ir Teisingumo ministerija, kuri manė, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Konstitucija leidžia privačius duomenis perduoti tik su teismo leidimu - išimtys leidžiamos tik karo atveju ar atsiradus nepaprastajai padėčiai.

Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo projektas leistų rinkti asmens duomenis nesiejant keleivių su konkrečia nusikalstama veikla - tereikės kaip pagrindą nurodyti padidėjusią riziką, kas neatitinka nei vienos iš Konstitucijoje nurodytų išimčių.