Tech & Rights

Įmonė paviešino Lietuvos teisėsaugos bandymus sekti visus „Paysera Visa“ klientus

„Paysera Visa“ korteles Lietuvoje išduodanti bendrovė „EVP International“ pasipiktino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bandymu masiškai sekti jos klientus.

by Human Rights Monitoring Institute

„Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašome pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas/gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data).“

Tokį prašymą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) gavo bendrovė „EVP International“, paskelbė naujienų portalas delfi.lt. Be to, FNTT paprašė pateikti ne tik visų „Visa“ kortelių savininkų duomenis, bet ir informaciją apie jų atliktas transakcijas – kas, kur ir kiek išgrynino pinigų ar atsiskaitė kortelėmis.

„Vertiname kaip masinį žmonių sekimą“

„Tokį prašymą vertiname kaip masinį žmonių sekimą“, naujienų portalui teigė bendrovės teisininkė Julija Šlekonytė. Anot jos, FNTT nenurodė, kam reikia tokių duomenų ir neinformavo apie jokį atliekamą tyrimą, taip pat paprašė informacijos ne apie konkrečius žmones arba tam tikras sumas pinigų, o bendrai apie kiekvieną klientą.

Bendrovė pasiteiravo FNTT, kodėl reikalaujama duomenų apie visus klientus, tačiau gavo tik aptakų atsakymą, jog jai, kaip Lietuvoje registruotai elektroninių pinigų įstaigai, taikomi įstatymo reikalavimai „vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną ir teikti turimą informaciją“.

Kitos įmonės neatvirauja, FNTT vadovas vengia konkrečių atsakymų

Portalui delfi.lt susisiekus su kitomis didžiosiomis finansų įmonėmis, šios buvo ne tokios atviros. Du didieji bankai „Swedbank“ ir SEB nurodė, jog bendradarbiauja su institucijomis ir, įvertinusios užklausų pagrindą, teikia informaciją. Plačiau komentuoti abi bendrovės atsisakė, teigdamos, jog to joms neleidžia tas pats įstatymas.

FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius taip pat negalėjo konkrečiai paaiškinti, kam FNTT reikalingi masiniai duomenys apie visus „Visa Paysera“ klientus, ir apsiribojo aptakiais teiginiais apie bendras įstaigos funkcijas.

Anot jo, FNTT vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir tuo tikslu analizuoja informaciją apie finansines operacijas ir sandorius. „Teisės aktai numato tarnybos teises gauti šioms funkcijoms reikalingus duomenis ir dokumentus“, situaciją komentavo Jucevičius.

Teisėsauga linksta piktnaudžiauti, mano žmogaus teisių ekspertas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius teigia, kad teisėsauga šioje situacijoje savo teisę gauti informaciją suvokia per plačiai ir nepaiso pamatinių privatumo apsaugos principų.

Kaip galima įvertinti tokius FNTT veiksmus? Ar iš tiesų įstatymas leidžia tokį masinį privačių duomenų rinkimą?

Žvelgiant iš teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ir duomenų apsaugos perspektyvos, tokius FNTT veiksmus reikėtų vertint itin neigiamai. Iš esmės atliekamas masinis, neindividualizuotas privačios asmenų finansinės informacijos rinkimas, jų sekimas.

Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai reikalauja, kad asmens privatus gyvenimas būtų varžomas tik kai tai būtina, ir tik pasitelkiant proporcingas priemones. Vargu, ar masinį sekimą, visus vienos rūšies kortelės turėtojus prilyginant potencialiems pinigų plovėjams ar terorizmo finansuotojams, galima įvardinti kaip proporcingą priemonę.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo rinkdama duomenis remiasi FNTT, suformuluotas gana nekonkrečiai. Įstatymas numato FNTT teisę iš finansų įstaigų gauti „savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius“.

Panašu, kad FNTT yra linkusi šiuos savo įgaliojimus suprasti labai plačiai, kaip teisę gauti bet kokią juos dominančią informaciją. Tačiau taikant šią nuostatą negalima ignoruoti jau minėtų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, tad patys duomenys turėtų būti renkami proporcingai – taigi konkretūs duomenys, apie konkrečius dominančius asmenis, jų grupes, o ne masiškai ir neindividualizuotai.

Duomenų rinkimą riboja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija – joje be jokių išlygų numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik esant tai leidžiančiam teismo sprendimui.

Tačiau bet kokiu atveju dabartinė įstatymo formuluotė aiškiai sudaro prielaidas piktnaudžiauti savo įgaliojimais renkant neapibrėžtą privačią finansinę informaciją.

Tikėtina, kad panašias užklausas yra gavusios ir kitos įmonės, tačiau iš jų atsakymų galima susidaryti įspūdį, kad tokia teisėsaugos praktika jų nei piktina, nei stebina. Dar daugiau - panašu, jog bijomasi sankcijų. Kaip manai, kodėl „EVP International“ ėmėsi atvirai apie tai kalbėti?

Viešos informacijos apie teisėsaugos bendradarbiavimą su finansų įstaigomis yra nedaug, tad galima tik spėlioti. Mano spėjimas būtų, kad „EVP International“ neturi daugiau bendradarbiavimo su teisėsauga patirties, kaip stambesnės Lietuvoje sąlyginai ilgai veikiančios finansų įstaigos, ir toks FNTT reikalavimas juos sąžiningai nustebino.

Ką ši situacija pasako apie privačių duomenų apsaugos situaciją Lietuvoje?

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta stipri principinė asmens privataus gyvenimo, taigi ir privačių duomenų, apsauga. Tačiau panašu, kad praktikoje šių principų mažai paisoma, o valstybės institucijos, ypač teisėsaugos, ieško, kaip jų taikymą apeiti ar tiesiog juos ignoruoja. Prie to prisideda ir menką apsaugos lygį nustatantys įstatymai. Deja, viešumoje apie šias problemas kalbama nedaug, o ir susidomėjimo ši tema susilaukia sąlyginai mažai.

Jeigu dalis įmonių nesiima apginti savo klientų teisių, ar yra kažkas, ką patys žmonės galėtų padaryti, kad pasipriešintų masiniam sekimui?

Galimybės imtis veiksmų individualiam finansinių paslaugų vartotojui yra ribotos, tačiau jų yra: visų pirma, aktyviai domėtis, užduoti klausimus Jums paslaugas teikiančiai įmonei, kaip saugomi Jūsų asmens duomenys, kam ir kokiomis sąlygomis jie teikiami, kokių veiksmų ši įmonė imasi, kad užtikrintų Jūsų privatumą. O gavus Jūsų netenkinančius atsakymus – keisti paslaugų teikėją kitu, labiau gerbiančiu Jūsų privatų gyvenimą.