Tech & Rights

Kada mokykla taps atvira visiems, klausia Lietuvos neįgaliųjų bendruomenė

Lietuvos neįgaliųjų bendruomenė susirūpinusi, jog švietimo sistema šalyje izoliuoja pusę vaikų su negalia.

by Human Rights Monitoring Institute
(Image: World Bank Photo - Flickr/CC content)

Lietuva lieka viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje vis dar egzistuoja specialiosios mokyklos vaikams su negalia ir ypač dažnai skiriamas mokymas namuose. Izoliacijos sąlygomis Lietuvoje mokosi apie pusė vaikų su negalia – teigia Lietuvos neįgaliųjų forumas.

Tai trukdo visavertei integracijai, dažnai užkertą kelią ir į aukštąjį mokslą. Aukštąsias mokyklas kasmet pasiekia apie 1000 studentų su negalia – tai nesudaro nė 1 proc. visų studijuojančiųjų skaičiaus.

Anot forumo atstovų, tėvai noriai leistų savo vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau dauguma mokyklų vis dar nepasiruošusios priimti vaikų su regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimais. Nepakanka tinkamai parengtų darbuotojų, išlieka neigiamos nuostatos šių vaikų atžvilgiu.

Negali patekti į mokyklas

Didelė dalis mokyklų vis dar nepritaikytos judėjimo negalią turintiems vaikams. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigia, kad 2011-2015 m. laikotarpiu patikrinus 109 mokyklas, iš jų prieinamos buvo tik 16,5 proc., riboto prieinamumo – 31,2 proc. 52,3 proc. - visai neprieinamos vaikams su negalia.

Patikrinta ir 14 aukštųjų mokyklų, turinčių 48 pastatus - tik 40 procentų jų yra pritaikyti negalią turintiems studentams. Likusiuose nėra liftų, trūksta keltuvų, nėra perspėjančių paviršių apie lygių pokyčius, paliktos kliūtys patekti į auditorijas.

Per didelė finansinė našta?

Mokyklos, norinčios integruoti vaikus su specialiais poreikiais, susiduria su nemažais finansiniais sunkumais. Vienos iš geriausiai vaikus su negalia integruojančios Vilniaus progimnazijos direktorė teigia, kad specialiųjų poreikių turintiems vaikams kasmet skiriamas papildomas finansavimas, tačiau jo užtenka tik vaikams su vidutiniais specialiais poreikiais.

„Didelius ugdymosi poreikius turintiems vaikams reikia daug didesnio finansavimo. Gal dėl to mokyklų vadovai kratosi neįgalių moksleivių“, – sako progimnazijos direktorė.

Pedagogai darbui nerengiami

Dar viena probleminė sritis – mokytojų pasirengimas arba, tiksliau, nepasirengimas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono duomenimis, Lietuvoje integruotai, bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 220 regos negalią turinčių moksleivių.

Tačiau, kaip teigia Armonas, ne visos mokyklos, priimančios regėjimo negalią turintį vaiką, yra tinkamai tam pasiruošusios, o specialieji pedagogai, pasirenkantys dirbti su regėjimo negalią turinčiais vaikais, nėra tam rengiami.

Parengta pagal www.manoteises.lt ir Lietuvos neįgaliųjų forumo informaciją.