Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad priekabiavimas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas

Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą, kurioje pripažino, kad Lietuvos Seimo narys Kęstutis Pūkas, priekabiavęs prie pas jį dirbusių ir įsidarbinti norėjusių jaunų moterų, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

Byloje nustatyta, kad K. Pūkas vedėsi merginas pokalbiams į gyvenamąsias patalpas, kalbino jas su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiomis intymiomis temomis, komentavo merginų išvaizdą ir fizines savybes, teikė dviprasmiško pobūdžio pasiūlymus. Taip jis elgėsi išskirtinai su moterimis (merginomis), taigi elgesys buvo nukreiptas prieš moteriškosios lyties asmenis.

Be to, bendraudamas su savo padėjėjomis-sekretorėmis ir šias pareigas pretendavusiomis užimti merginomis, Seimo narys K. Pūkas pabrėžė savo išskirtinį socialinį statusą, taip akcentuodamas stereotipinę nevienodą skirtingų lyčių asmenų padėtį. Dėl šių veiksmų merginos jautėsi pažemintos ir įžeistos, turėjo kęsti įtampą, stresą ir baimę, patyrė ilgalaikių nemalonių pasekmių.

Seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl lyties pažeidžia pamatines konstitucines vertybes

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks Seimo nario elgesys, t. y. seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl lyties, pažeidė Konstitucijos saugomas žmogaus teises į orumo apsaugą, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat teisę nebūti diskriminuojamam. Kartu K. Pūkas nepaisė iš Seimo nario priesaikos kylančios pareigos vadovautis Konstitucija ir jos saugomomis vertybėmis, pažeidė įstatymus ir diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, reputaciją.

Teikdamas K. Pūko veiksmų vertinimą, Konstitucinis Teismas rėmėsi ir tarptautiniais bei ES teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją. Be kita ko, ir į Stambulo konvencijoje (kurios Lietuva vis dar nesiryžta ratifikuoti) įtvirtintą pareigą valstybėms užtikrinti, kad už seksualinį priekabiavimą būtų taikomos baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos.

Ši Konstitucinio Teismo išvada, parodžiusi, kad seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl lyties gali lemti netgi konstitucinę atsakomybę, turi didelę simbolinę reikšmę patvirtinant, kad priekabiavimas yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas, nesuderinamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis, ir ypač žmogaus orumu.

Galutinį sprendimą dėl K. Pūko galimybės toliau eiti Seimo nario pareigas turės priimti Seimas.