Tech & Rights

EŽTT nagrinės, ar Jėzus gali dėvėti džinsus

Strasbūro teismas byloje „UAB Sekmadienis prieš Lietuvą“ spręs, ar Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama drabužių reklamas su Jėzaus ir Marijos personažais.

by Human Rights Monitoring Institute

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovaujamo dizainerio Roberto Kalinkino pateiktą skundą dėl neproporcingo saviraiškos laisvės apribojimo.

Skyrė baudą

Uždraustuose reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojami jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Roberto-kalinkino-kolekcijos-reklama-544df0a1f3d0c

2012 m. lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų (579 eurų) dydžio baudą.

Papiktino tikinčiuosius

Reklamos kampaniją organizavęs UAB „Sekmadienis“ paskirtą baudą apskundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Kaip vieną iš įrodymų byloje teismas pasitelkė Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktą raštą, pasirašytą šimto tikinčiųjų asmenų, jog reklama žeidžia jų religinius jausmus.

Apeliacinėje instancijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai.

Anot teismo, skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų.

Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

Byla keliasi į Strasbūrą

Dizainerį Strasbūro teisme atstovaujantis Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius teigia, jog toks teismo sprendimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Viena iš esminių problemų vyriausybės institucijų sprendimuose, kuri paskatino mums imtis šios bylos, - tai visuomenės moralės sutapatinama su religine, konkrečiai Katalikų Bažnyčios, morale.

Anot K. Liutkevičiaus, Lietuva yra sekuliari valstybė, ir tai yra vienas iš pamatinių visuomenės principų, įtvirtintų šalies Konstitucijoje.

„Šia byla siekiame dar kartą pabrėžti šį principą. O tuo pačiu - ir apginti visuomenės narių teisę į laisvą, spalvingą ir nepagrįstais religinio pagrindo suvaržymais neapsunkintą viešą diskusiją ir saviraišką“.

Iki 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausybė turi pateikti atsiliepimą byloje.