Paslaptinga Lietuvos įmonė šiais metais į Šiaurės Korėją eksportavo tekstilės medžiagų už 1,14 milijono eurų, praneša 15min.lt. Kas vykdo prekybą su Kim Jong Uno režimu, Statistikos ir Muitinės departamentai atskleisti atsisako. Jų teigimu, tam būtinas pačios įmonės sutikimas.
190 tonų tekstilės medžiagų
15min.lt žurnalistų kalbinti tekstilės pramonės įmonių vadovai teigė su Šiaurės Korėja neprekiaujantys, o kuri įmonė galėtų tuo užsiimti - nežinantys.
Į Šiaurės Korėją Lietuvoje veikianti įmonė vežė neaustines tekstilės medžiagas. Jų išvežta net 190 tonų. Anot tekstilininkų, pagal nurodytą prekės kodą tai galėtų būti pūkai ar kitokie trumpo pluošto gaminiai, kurie naudojami pagalvių kimšimui ir panašiems tikslams.
Į draudžiamo eksporto sąrašą nepatenka
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, vykdyti prekybą su Šiaurės Korėja nedraudžiama, jei prekės nepatenka į uždrausto eksporto sąrašą. Draudžiamų vežti prekių sąrašas numatytas Europos Tarybos patvirtintame sankcijų Šiaurės Korėjai dokumente. Tokių sankcijų šiuo metu yra net 2270.
ES įmonėms draudžiama į Šiaurės Korėją įvežti bet kokias prekes, kurios galėtų prisidėti prie branduolinio ginklo vystymo, taip pat akmens anglį, geležį, auksą, titano rūdą, ginklus, tam tikras technologijas, prabangos prekes, kai kuriuos degalus.
Įmonės pavadinimo neatskleidė net parlamentarui
Informacijos apie įmonę negavo ir parlamentaras Vytautas Kernagis. Anot institucijų, ši informacija – konfidenciali, saugoma Statistikos ir Konkurencijos įstatymų.
Remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, žiniasklaidai neteikiama informacija, kuri sudaro komercinę paslaptį.
Statistikos tarnybos yra įsipareigojusios saugoti joms duomenis teikiančių įmonių anonimiškumą.
Įstatymai nereguliuoja atvejų, kai konfidenciali ar komercinę paslaptį sudaranti informacija tuo pačiu yra ir viešojo intereso. Informacija apie prekybą su Šiaurės Korėja galėtų būti svarbi tiek įmonės klientams, tiek partneriams.
Prekiauja su masine žmogaus teisių pažeidėja
Pasauliniai Jungtinių Tautų verslo socialinės atsakomybės principai ragina įmones „remti ir gerbti tarptautines žmogaus teises“ bei „užtikrinti, kad jos neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų“.
2014 m. Jungtinių Tautų specialioji tyrimo komisija nustatė, kad Šiaurės Korėjos režimas vykdo masinius ir grubius žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip teisės į pakankamus maisto išteklius pažeidimai, diskriminacija, kankinimai, neteisėti įkalinimai, saviraiškos ir judėjimo laisvės ribojimai, priverstiniai žmonių dingimai ir pagrobimai, neteisėti žudymai.