Įstatymo priėmimas
2017 m. pradžioje Lietuvoje buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kitaip dar vadinamas „vaikų nemušimo“ įstatymu. Jo priėmimą paskatino rezonansinis smurto prieš vaiką atvejis, kai mažamečiam sūnui motina ir patėvis sudavė mažiausiai 135 smūgius, po kurių vaikas mirė. Įstatymas yra svarbus tuo, kad pirmą kartą šalies istorijoje uždraudė „visų formų smurtą prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes“. Įstatymo projekte taip pat rašoma, kad „smurtu nelaikomi veiksmai <...>, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“
Tačiau visuomenėje šiuo metu netyla atgarsiai, jog įstatymą vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai galės taikyti neproporcingai ir vaikus iš šeimų „atiminėti“ be priežasties, o pats įstatymas neva yra nukreiptas prieš šeimas. Šalia Seimo jau buvo surengtas mitingas, kuriuo išreikštas nepritarimas įsigaliojusiai vaiko teisų apsaugos tvarkai. Dalis Seimo narių inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė prieš vaikus panaudoti fizinę jėgą „proporcingai“, siekiant išvengti didesnės žalos ar pavojaus jų saugumui. Ir nors tai vėl reikštų fizinio smurto sugrąžinimą, minėtas pataisas pasirašė 58 Seimo nariai (9 vėliau savo parašus atšaukė).
Žmogaus teisių organizacijos – susirūpinusios
Visgi įstatymo priėmimą žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos vertina teigiamai. Juo galiausiai buvo apibrėžta, jog vaikai – suaugusiems lygiavertė visuomenės dalis, turinti teisę į gyvenimą be jokio smurto. Problema dėl naujosios vaiko teisių apsaugos reformos iš tiesų kilo dėl to, jog institucijos buvo nepakankamai pasirengusios kokybiškai įgyvendinti reformą praktikoje. Valstybė savo ruožtu taip pat skyrė nepakankamą finansavimą efektyviam reformos veikimui. Todėl aptariamą atvejį reikėtų traktuoti kaip nepakankamą valstybės dėmesį teisės aktų įgyvendinimui. Siūlomų pataisų priėmimas problemų neišspręstų, tačiau vėl įteisintų smurtavimą prieš vaikus.
Kaip teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius D.Pūras, „Šiuo metu nemažai piliečių reiškia nepasitenkinimą, kad „vaikų nemušimo“ įstatymas esąs netinkamas. Yra reikalaujančių jį atšaukti arba stipriai pakeisti. Tai būtų klaidingas sprendimas. Svarbu suvokti, kokios yra tokio nepasitenkinimo priežastys, jei norime pasiekti, kad Lietuvoje būtų tinkamai apsaugotos vaikų teisės ir kad šeimos, auginančios vaikus, gautų reikalingą paramą ir paslaugas. Siūlytume Seimui ir Vyriausybei nustoti blaškytis ir pradėti nuosekliai ir ryžtingai įgyvendinti JT Vaiko teisių konvenciją, JT Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, Europos sąjungos ir Europos Tarybos rekomendacijas vaikų teisių ir šeimos politikos srityje. Tai per keletą metų padės išspręsti daug problemų.“
Iš 2017 m. Lietuvoje užregistruotų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų asmenų, 14% sudarė vaikai iki 18 metų amžiaus.
Daugiau: https://hrmi.lt/vaiku-teisiu-apsauga-ir-pagalba-se...