Pirmas įstatymo projekto svarstymas Lenkijos Seime vyko gegužės 19 dieną. Lenkijos Helsinkio žmogaus teisių fondas jau paskelbė savo išvadą dėl šio projekto, kurioje kritiškai įvertinti net keli siūlomi pakeitimai.
Vyriausybė buvo žadėjusi pradėti viešą diskusiją, tačiau apie projektą ne tik kad nebuvo viešai diskutuota, jis kelis mėnesius buvo laikomas paslaptyje.
„Toks sprendimas yra neadekvatus, atsižvelgiat į įstatymo projekto tikslo svarbą - projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Siekiant užtikrinti šią esminį vertę, būtina plati diskusija - reikia nuodugniai išanalizuoti teisės normų pokyčius“ - teigė išvados autorė Barbara Grabowska-Moroz.
Neaiškus terorizmo apibrėžimas
Helsinkio žmogaus teisių fondas sukritikavo įstatymo projekte pateiktą „teroro akto“ sąvoką. Įstatymo projekete yra pateiktas visas sąrašas teroristinių veikų, tačiau šis sąrašas buvo sukurtas remiantis diskriminaciniais kriterijais ir telkiant dėmesį tik vienos religinės grupės ekstremizmą.
Kova su terorizmu ar su užsieniečiams?
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių įstatymų projekto dalių - leidimas teisėsaugos institucijoms taikyti operacinę stebėseną užsieniečių atžvilgiu. Įstatymo projekte numatyta, kad, norint skirti stebėseną iki 3 mėnesių, reikalingas tik generalinio prokuroro sutikimas - teismo leidimas nebūtinas.
Interneto svetainių blokavimas
Pasiūlymas blokuoti svetaines prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl žodžio laisvės nustatytiems standartams. Visų pirma, įstatyme nėra numatyti pakankamai saugiklių, galinčių padėti išvengti institucijų savivalės.
Pagrindinės problemos - tai, kad policijos pajėgoms nėra užtikrinta veiksminga teisminė priežiūra pajėgų ir tai, kad sprendimą blokuoti apskųsti leidžiama tik Vidaus saugumo agentūros vadovui ir generaliniam prokurorui.
Vidaus saugumo agentūra žino viską
Įstatymo projektas griežtai apriboja teisę privatumą - Vidaus saugumo agentūrai (ABW) suteikiama prieiga prie kitų institucijų ruoštų registrų ir duomenų bazių, pavyzdžiui, prie Socialinio draudimo instituto (ZUS), Žemės ūkio draudimo instituto (KRUS), Finansų priežiūros komisijos (Komisja Nadzoru Finansowego ) ir vietos valdžios institucijų duomenų.
ABW taip turėtų prieigą prie socialinių paslaugų įstaigose, keliuose ir kitose viešose vietose įrengų vaizdo kamerų medžiagos.
Sulaikymas 14-ai dienų, naktiniai reidai
Įstatymo projekte numatyta saugumo pajėgų teisė naktį atlikti kratą - pavyzdžiui, apieškoti visas rajono gyvenamąsias patalpas. Tam užtektų pagrįstai manyti, kad įtariamasis slapstosi vietovėje.
Kritikos nusipelnė ir nauja saugumo pajėgų teisė sulaikyti asmenį 14-ai dienų, jei yra įtariama, kad buvo įvykdyta teroristinė veikla.
Tokiu atveju nebus laikomasi įprastos prevencinių priemonių tvarkos - teisėsaugos institucijoms nereikės įrodyti, kad yra labai tikėtina, jog būtent sulaikytasis ir įvykdė tariamus nusikaltimus.
„Deja, šis įstatymo projektas nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Tribunolo praktikos. Jokios atviros diskusijos, labai skubotas procesas, grubūs piliečių teisių ir laisvių pažeidimai - visa tai reiškia, kad projektą būtina taisyti ir taisyti“, - teigė Barbara Grabowska-Moroz.