Tech & Rights

Lenkijoje silpnaregiams vis dar tenka kovoti už savo teises

Nors teisę į laisvą judėjimą numato tiek tarptautiniai dokumentai, tiek pačios Lenkijos įstatymai, silpnaregiams vis dar dažnai neleidžiama kartu su šunimis vedliais patekti į viešąsias įstaigas.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Nors tiek Lenkijos, tiek tarptautinės teisės normos užtikrina nevaržomo judėjimo su šunimi vedliu laisvę, silpnaregiams dažnai tenka kovoti, kad ši teisė būtų realizuota.

Helsinkio žmogaus teisių fondo (HFHR) klientė 2014 m. turėjo autobusu nuvykti iš Liublino į Varšuvą. Ji pasirinko privatų vežėją, tačiau vairuotojas neleido jai įlipti į autobusą - anot jo, įmonės politika neleido vežti gyvūnų.

2016 m. kovą teismas paskelbė sprendimą šioje byloje: įmonė privalės atsiprašyti ir skirti 5,000 zlotų (apie 1,200 eurų) socialiniams reiškiniams. Šis sprendimas nebuvo teisiškai įpareigojantis. Teismo nuomone, autobuso vairuotojas elgesys prilygo pasibaisėtinai diskriminacijai.

„Šis teismo sprendimas aiškiai parodo, kad negalima varžyti įstatymuose numatytos teisės į viešąsias įstaigas, tame tarpe ir transporto priemones, eiti su šunimi vedliu“, - kalbėjo HFHR advokatė Dorota Pudzianowska.

Diskriminacija restoranuose

Tai - jau ne pirma HFHR stebėta teismo byla dėl asmenų su šunimis vedliais diskriminacijos. 2016 m. sausio mėn. pirmosios instancijos teismas nagrinėjo į restoraną su šunimis vedliais neįleistų sutrikusio regėjimo žmonių bylą.

Restorano darbuotojai jiems paaiškino, kad jie negalės valgyti viduje ir pasiūlė staliuką kieme. Bet tada pradėjo smarkiai lyti ir sparčiai atšalo. Klientai norėjo likti viduje.

Jie informavo darbuotojus apie savo teisę nevaržomai judėti ir pateikė savo dokumentus, tačiau personalas vis tiek užkirto jiems kelą. Ieškovai atsisakė valgyti lauke ir jų buvo paprašyti eiti iš restorano. Klientų teigimu, darbuotojai sakė, kad šunys gali sukandžioti restorane esančius vaikus.

Teismo sprendime buvo nurodyta, kad klientams nebuvo leista eiti į vidų ne dėl jų negalios ar šunų vedlių, o dėl to, kad paprasčiausiai nebuvo laisvų staliukų, tad šiuo atveju nebuvo jokios diskriminacijos.

Teisė ir praktika

Silpnaregiai su šunimis vedliais Lenkijoje diskriminuojami dažnai. Dėl šios priežasties prieš porą metų buvo priimtos įstatymų pataisos: dabar Neįgaliųjų profesinės ir socialinės reabilitacijos bei užimtumo įstatymas užtikrina galimybę asmenims su šunimis vedliais patekti į daugumą viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, teismus, kino teatrus, teatrus, restoranus, institucijas ir viešąjį transportą.

Negana to, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnis draudžia visų formų diskriminaciją dėl negalios. Konvencijoje yra numatytas reikalavimas užtikrinti nepriklausomo ir integruoto dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybę bei pabrėžta, kad svarbu užtikrinti neįgaliųjų teisę į tinkamą apgyvendinimą.

Deja, silpnaregių diskriminacijos problema taip ir nebuvo išspręsta. Žmones su regėjimo sutrikimais palaikančio „Vis Maior“ fondo pirmininkas interviu su TN24 kalbėjo, kad jie vis dar dažnai susiduria su atvejais, kai silpnaregiams su šunimis vedliais neleidžiama patekti į viešąsias įstaigas. Pasitaiko, kad silpnaregiams neleidžiama patekti net į pastatus, kur vyksta užsiėmimai žmonėms su regėjimo sutrikimais.

Daugiau apie žmonių su regėjimo negalia padėtį Lenkijoje sužinosite perskaitę „Slapta Lenkijos dauguma“, kurią galima parsisiųsti čia.