Tech & Rights

Naujasis Lenkijos Transliacijų įstatymas kelia pavojų nepriklausomai žiniasklaidai

Įstatymo projektas Lenkijos Seimui svarstyti buvo pateiktas prieš pat Naujuosius, o priimtas - jau sekančią dieną.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Helsinkio žmogaus teisių fondo teigimu, gruodžio 30 d. priimtas įstatymas kelia pavojų žodžio laisvei ir gali lemti reikšmingą visuomeninės žiniasklaidos nešališkumo politikų atžvilgiu praradimą.

5 pokyčiai

Dabartinė Transliavimo įstatymo versija pakeičia visuomeninės žiniasklaidos priemonių stebėtojų tarybų ir valdybos narių skyrimo bei atleidimo tvarką. Pakeitimai apima:

  • visuomeninės žiniasklaidos priemonių vadovų skyrimą ir atleidimą iždo ministro įsakymu;
  • atviros, skaidrios ir konkurencingos visuomeninės žiniasklaidos priemonių stebėtojų tarybų ar valdybų narių skyrimo tvarkos panaikinimą;
  • institucijų kadencijų ribų panaikinimą (jos bet kada gali būti pašalintos iždo ministro įsakymu);
  • Nacionalinės transliuotojų tarybos (KRRiT) vaidmens apribojimą. Tai - konstitucinis organas, kuris buvo atsakingas už visuomeninės žiniasklaidos transliacijų, įmonių valdymo ir personalo įdarbinimo priežiūrą;
  • dabartinių visuomeninės televizijos ir radijo vadovų atleidimą iš darbo vos įsigaliojus šiam įstatymui.

„Politinis įrankis“

Helsinkio žmogaus teisių fondas (HFHR) paskelbė savo išvadą dėl naujojo įstatymo. Išvadoje siekiama įvertinti, ar pakeitimai neprieštarauja žmogaus teisių apsaugos standartas. Pasak HFHR, dėl siūlomo įstatymo visuomeninės žiniasklaidos vadovai taptų labiau priklausomi nuo vyriausybės ir kiltų pavojus žiniasklaidos pliuralizmui.

Tai leidžia vykdomąjai valdžiai įtakoti visuomeninės žiniasklaidos turinį, kad šis atspindėtų valdančiosios daugumos nuomonę. HFHR pareiškime pabrėžiama, kad „siūlomi reglamentai prieštarauja esminiams Europos standartams, kurie numato visišką visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybę nuo vyriausybės įgeidžių.“

„Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nepaisant ankstesnių pranešimų, siūlomas įstatymo projektas neprisideda prie geresnio visuomeninės žiniasklaidos veikimo. Tai tik paaštrins esamus šių institucijų veiklos trūkumus“, - teigė bent HFHR advokatė Dorota Głowacka. „Įstatymo projektas apribos visuomeninės žiniasklaidos vadovų skyrimo proceso skaidrumą, o tai savo ruožtu trukdys visuomenei kaip nors kontroliuoti šį procesą. Tai reiškia, kad šis pasiūlymas leidžia vyriausybei naudotis visuomenine žiniasklaida kaip politiniu įrankiu viešose diskusijose.“

HFHR atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant akivaizdžios šios reformos svarbos ir poveikio demokratinei visuomenei, siūlomas įstatymo projektas nebuvo pateiktas viešai diskusijai. Negana to, jis buvo priimtas taip skubotai, kad kitos atsakingos institucijos net neturėjo galimybės jo suderinti.

HFHR taip pat skeptiškai vertina faktą, kad naujasis teisės aktas įsigalios nuo jo paskelbimo dienos.

Tai - tik pradžia

2015 m. spalį rinkimus laimėjusios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) atstovė įvardijo tai kaip visuomeninės žiniasklaidos pertvarkos pradžią.

Sekantis parlamentarų žingsnis - apibrėžti žiniasklaidos vaidmenį, siekiant sukurti „nacionalinę žiniasklaidą“, kuri vykdytų įstatymuose numatytą misiją.

Protestuodami prieš šiuos pokyčius, gruodžio 31 d. atsistatydino visų visuomeninės televizijos kanalų („TVP 1“, „TVP 2“, „TVP Info“ ir „TVP Kultura“) vadovai.

Tarptautinės bendruomenės reakcija

Europos žurnalistų asociacija (AEJ) ragina Lenkijos vyriausybę „atsispirti bet kokiai pagundai imti visiškai politiškai kontroliuoti žiniasklaidą.“ Organizacija nusprendė atviru laišku kreiptisi į Lenkijos kultūros ministrą. Panašų pareiškimą jau yra paskelbusi ir Europos transliuotojų sąjunga (ETS), kuri raštu kreipėsi į Seimo pirmininką. ETS manymu, „PiS“ ketinimai visuomeninės žiniasklaidos atžvilgiu lemtų politinės nepriklausomybės praradimą.

Europos Komisijos atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl naujojo visuomeninės žiniasklaidos įstatymo projekto. Seimui dar nepriėmus šio įstatymo, pirmasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans šiuo klausimu raštu kreipėsi į šalies užsienio reikalų ministrą Witold Waszczykowski ir teisingumo ministrą Zbigniew Ziobro.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pirmą kartą ėmėsi įstatymų viršenybės apsaugos mechanizmo ir pradėjo oficialų padėties Lenkijoje tyrimą. Tai, savo ruožtu, paskatino derybas siekiant išspręsti krizę.

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisaras Günther Oettinger interviu su Frankfurter Allgemeine Zeitung kalbėjo: „Yra daugybė priežasčių, dėl kurių galima aktyvuoti įstatymo viršenybės apsaugos mechanizmą ir pradėti Varšuvos stebėseną.“