Stambulo konvencija (oficialus pavadinimas - Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo) nustato valstybėms tam tikras prievoles, kurios yra skirtos kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris. 2012 m. gruodį šią konvenciją pasirašiusi Lenkija pagaliau pasistūmėjo link jos ratifikavimo - ją priimti sutiko šalies Seimas. Už konvenciją balsavo 254, prieš - 175 Seimo nariai.
Svarstymų metu buvo girdėti, neva Stambulo konvencija prieštaravo Lenkijos Konstitucijai ir kėlė grėsmę šalies tradicijoms ir šeimoms. Labiausiai konvencijai priešinosi dešiniųjų pažiūrų politikai ir Katalikų bažnyčia.
Praeitų metų gruodį Helsinkio žmogaus teisių fondas (HFHR) pateikė savo išvadą, kurioje teigė, kad „Stambulo konvencija neprieštarauja Lenkijos Konstitucijai ir ją ratifikuoti būtų protinga siekiant vykdyti veiksmingą smurto prieš moteris ir artimoje aplinkoje prevenciją ir kovą su juo.“
Socialinės normos
Konvencija įpareigoja valstybes skatinti „socialinių ir kultūrinių vyrų ir moterų elgesio modelių kaitą.“ Savo išvadoje HFHR pažymėjo, kad nustatyti, kurie stereotipai yra neigiami ir kuriuos socialnius ir kultūrinius vyrų ir moterų elgesio modelių pokyčius reikia skatinti, turės būtent šalies institucijos.
„Vadinasi, konvencija nenurodo vyrų ir moterų elgesį lemiančių socialinių normų turinio ir šiuo atžvilgiu palieka valstybėms daug laisvės. Konvencija draudžia skatinti vaidmenis, elgesį, veiksmus ar savybes, konsoliduojančius idėją, kad moterys yra menkesnės. Viena iš konvencijos prievolių - pašalinti smurtą prieš moteris, įskaitant ir smurtą artimoje aplinkoje, leidžiančias socialines normas“, - kalbėjo HFHR teisinkė Barbara Grabowska-Moroz.
Konvenciją ratifikuosiantį įstatymą dabar svarstys Lenkijos Senatas. Jei senatoriai pritars konvencijai, įstatymą turės pasirašyti šalies prezidentas. „Žinoma, mes ir toliau stebėsime su šios Konvencijos priėmimu susijusius procesus“, - kalbėjo HFHR pirmininko pavaduotojas dr. Adam Bodnar.