Democracy & Justice

Vis mažiau žmonių prašo prieglobsčio Lenkijoje. Kodėl?

Lenkijos nacionalinė Užsieniečių tarnyba paskelbė oficialią 2017 m. patenkintų prieglobsčio prašymų statistiką. Tačiau šie skaičiai toli gražu ne visa tiesa.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Paraiškų sumažėjo perpus

Statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu gerokai sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius Lenkijoje. Kai anksčiau kasmet būdavo pateikiama apie 10,000 prašymų, nagrinėtais metais jų buvo užregistruota perpus mažiau. Remiantis 2017 m. spalio pirmos pusės duomenimis, apie 3,500 iš 5,000 prašymų pateikė Rusijos piliečiai, kurių 94 proc. buvo čečėnai. 13 proc. paraiškų pateikė ukrainiečiai, dar 3 proc. – Tadžikistano piliečiai.

„Prašymų skaičius neatspindi faktinio asmenų, kurie siekia prieglobsčio; vidutiniškai kiekviena paraiška apima du žmones. Kaip rodo statistiniai duomenys, pusė šių asmenų yra nepilnamečiai“, – kalbėjo „Liberties“ tinklo nario, Helsinkio žmogaus teisių fondo (HFHR), advokatė Ewa Ostaszewska-Żuk.

Regis, pagrindinė prieglobsčio paraiškų mažėjimo priežastis – pasieniečių praktika nepriimti prašymų Terespolio pasienio punkte ir grąžinti užsieniečius į Baltarusiją. Iki 2017 m. daugiausia prieglobsčio prašymų buvo pateikiama būtent Terespolyje. HFHR reguliariai praneša apie nepriimtinus pasieniečių veiksmus ir įspėja, kad prieglobsčio prašytojams neteisėtai uždraudžiama patekti į Lenkiją.

2017 m. prieglobstis Lenkijoje suteiktas vos 520 žmonių, kurių kiek daugiau nei pusė buvo ukrainiečiai. Leidimai laikinai būti šalyje ar viešėti humanitariniais sumetimais buvo išduoti 227 užsienio piliečiams.

Regis, Lenkija pabėgėliams ne vieta

Didelė dalis užsieniečių persikelia į Vakarų Europą dar nepabaigus nagrinėti prašymo suteikti prieglobstį. Tokią situaciją lėmė menkos imigrantų integracijos galimybės Lenkijoje ir didelių bendruomenių egzistavimas Vakarų Europoje, iš kurių užsieniečiai tikisi gauti paramos.

Iki 2017 m. daugiausia prieglobsčio prašymų buvo pateikiama būtent Terespolyje, tačiau jų skaičius nuolatos mažėja.

Lyginant su ES vidurkiu, Lenkijoje priima ženkliai mažiau pabėgėlių paraiškų (ES vidurkis – apie 50 proc., Lenkijos – vos apie 10 proc.).

Negana to, užsieniečiai gali nenorėti teikti paraiškas Lenkijoje dėl to, kad šios dažnai nagrinėjamos nesąžiningai. Helsinkio fondas yra dalyvavęs daugybėje bylų, kai imigracijos tarnybos tinkamai neįsigilina arba visiškai neatsižvelgia į įrodymus apie galimą kankinimą.

Kodėl čečėnai ir tadžikai?

Pabėgėlio statusas pirmiausia skiriamas asmenimis, kurie yra persekiojami dėl politinių pažiūrų, religinių įsitikinimų, etninės kilmės ar kitų priežasčių. Įstatymai nenumato, kad prieglobsčio prašytojas būtinai turi atvykti iš ginkluoto konflikto niokojamos teritorijos.

„Žmogaus teisių pažeidimai, politinių oponentų persekiojimas ar kankinimai yra niūri Rusijos (ypač Čečėnijos) ir Tadžikistano realybė. Dėl to šių šalių piliečiai ieško prieglobsčio Lenkijoje“, - aiškina su HFHR dirbantis imigracijos advokatas Jacek Białas.

Negana to, buvusiųTSRS šalių piliečiai negali prašyti prieglobsčio Baltarusijoje. Rusijos piliečiai, įskaitant ir čečėnus, negali gauti pabėgėlio statuso Baltarusijoje. Yra buvę atvejų, kai Baltarusijos valdžios institucijos perdavė prieglobsčio prašytojus Rusijos slaptosioms tarnyboms. Dėl šių priežasčių Baltarusija negali būti laikoma saugia pabėgėliams.

Taipogi nėra jokių teisinių priežasčių, draudžiančių Rusijos, Tadžikistano ar bet kurios kitos šalies piliečiams teikti prašymus Lenkijoje. Jokie teisės aktai, įskaitant ir Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, neįpareigoja asmens pagalbos prašyti artimiausioje saugioje šalyje. Tokia prielaida užkrautų didžiulę naštą konfliktų zonų kaimynėms, kurios ir taip sunkiai susidoroja su pabėgėlių srautais.