Kam taikomas šis įstatymas
Pranešėju pagal įstatymą laikomas asmuo, kuris praneša informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja tarnybos, darbo arba sutartiniai ryšiai, ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.
Apsauga pagal šį įstatymą taikoma pranešus apie pažeidimus, keliančius pavojų visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai, pavojų aplinkai, pranešus apie kliudymą arba neteisėtą poveikį teisėsaugos atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą, neteisėtą veiklos finansavimą, neteisėtą ar neskaidrų viešųjų lėšų ar turto naudojimą, ir kitus.
Konfidencialumas ir atleidimas nuo atsakomybės
Institucija, kuriai pateiktas pranešimas, privalo užtikrinti pranešėjo konfidencialumą, tačiau pranešimas negali būti visiškai anoniminis – pranešimą nagrinėjančiai institucijai pranešėjas turi suteikti savo tapatybę patvirtinančius asmens duomenis – vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.
Asmeniui, suteikusiam informaciją apie pažeidimą, neatsiranda teisinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo arba šmeižto, jeigu asmuo pagrįstai manė, kad teikiama informacija yra teisinga.
Remiantis įstatymu, pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai pranešęs kompetentingai institucijai, gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.
Kritika dėl pranešėjams mokamo atlyginimo
Nors Pranešėjų apsaugos įstatymas neabejotinai sustiprino pranešėjų teisinę apsaugą Lietuvoje, jis sulaukė ir kritikos, ypač dėl nuostatų, kurių pagrindu pranešėjams už suteiktą vertingą informaciją gali būti mokamas atlyginimas.