Tech & Rights

Lenkijos įstatymai neužtikrina tinkamos žmonių su negalia apsaugos

Savo terapeutą išžaginimu apkaltinęs lenkas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl to, kad Lenkijos teismai nelaikė jo parodymų patikimais.

by Małgorzata Szuleka
Image: Casey Muir-Taylor - Flickr/CC content

Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismui teks įvertinti, ar Lenkijos įstatymai leidžia žmonėms su protine negalia laisvai ir veiksmingai dalyvauti teismo procese.

Pono M. P. istorija

Protinę negalią turinčiam M. P. padeda psichologai bei kiti specialistai. Vieną dieną jo motina pastebėjo, kad ant ką tik iš terapeuto grįžusio M.P. kūno buvo kraujo, o jis pats atrodė išsigandęs ir sunerimęs.

Šeima kreipėsi į teismą ir buvo pradėtas baudžiamsis procesas, tačiau terapeutas galiausiai buvo išteisintas. Tokį sprendimą labiausiai motyvavo tai, kad dėl nukentėjusiojo psichinės sveikatos būklės teismas nelaikė jo parodymų patikimais.

Savo kreipimesi į EŽTT M.P. teigė, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jis pats nukentėjo nuo šalies teisingumo sistemos diskriminacijos.

Jokių teisinių apsaugos priemonių

Lenkijos įstatymai vis dar neužtikrina, kad būtų atsižvelgta žmonių su protine negalia į specialius poreikius. M.P. bylos nagrinėjimo metu galiojusios normos neužtikrino asmenims su protine negalia veiksmingų priemonių baudžiamajame procese.

Tiesa, pastaraisiais metais Lenkijos teisėje įvyko keletas teigiamų pokyčių, tačiau tai - tik visų reikiamų reformų ledkalnio viršūnė. Net šie teigiami pokyčiai neatitinka tarptautinių nukentėjusiųjų teisių ir interesų apsaugos standartų.

Šiuos pokyčius sudaro tam tikros naujos baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neįgalių su lytim susijusių nusikaltimų aukų, galimybė paskirti patikimą asmenį, kuris lydėtų nukentėjusįjį pirminiuose posėdžiuose ir kt.

Tačiau vis dar nėra ribojama, kiek kartų galima apklausti nukentėjusįjį, nors tokios apklausos paprastai verčia asmenis su protine negalia patirti daug streso.

„Žmonėms su negalia reikia papildomos teisinės apsaugos, pavyzdžiui, užtikrinti privalomą konsultaciją su profesionaliu psichologu dėl klausimų, kurie bus užduoti tardymo metu“, - kalbėjo Helsinkio žmogaus teisių fondo Strateginio bylinėjimosi programos teisininkas Marcin Szwed.

Amicus curiae pranešimas

Helsinkio žmogaus teisių fondas parengė pranešimą amicus curiae (teismo draugo) pagrindu dėl M.P. bylos, daugiausia dėmesio skirdamas Lenkijos ir tarptautinių standartų dėl vienodų galimybių užtikrinimo žmonėms su protine negalia (liudytojams ir nukentėjusiesiems) baudžiamojo teisingumo sistemoje teisinei analizei.

Šie žmonės yra ypač pažeidžiami tam tikrais atvejais - pavyzdžiui, gali būti, kad jie nėra tinkamai išklausomi teismo posėdyje arba net visiškai ignoruojami tyrimo ar kitų teismo procesų metu. Negana to, kad baudžiamajame procese yra spragų, taip pat nėra jokių nuostatų dėl asmenų su psichikos negalia civiliniame ar administraciniame procese.

Padėtis kitose šalyse

Pagarba nukentėjusiesiems ir liudytojams su negalia teisėms matyti Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Australijos teisinėse sistemose. Pavyzdžiui, Vokietijos baudžiamojo ir administracinio proceso gairėse nurodoma, kad apklausiant asmenis su psichine negalia juos turi lydėti patikimas asmuo, galintis padėti ekspertui kalbėti su neįgaliuoju.

„Australijoje teismo pareigūnai vadovaujasi išskirtinėmis gairėmis ir vadovėliais, kuriuose yra nurodyta, kaip jie turėtų elgtis su neįgaliaisiais, kaip pritaikyti teismo aplinką ir teismo procesą specialiems žmonių su protine negalia poreikiams“, - kalbėjo HFHR teisininkas Mykolas Kopczyński.

Prie amicus curiae pranešimo Helsinkio žmogaus teisių fondas taip pat paragino teisingumo ministrą pakeisti Lenkijos procedūras, kad šios tinkamai užtikrintų ir apsaugotų žmones su protine negalia.

Pilna M.P. paraiška Europos Žmogaus Teisių Teismu išsaugota čia.