Tech & Rights

Kova prieš masinį sekimą Jungtinėje Karalystėje pasiekė Europos teismą

„Liberty“ prisidėjo prie kitų žmogaus teisių organizacijų apeliacinio skundo dėl tiriamojo tribunolo nutarties, nustačiusios, kad masinis sekimas JK yra vykdomas teisėtai.

by Liberty
Photo: George Rex - Flickr/CC content

„Liberty“ kartu su dar devyniomis organizacijomis apskundė Tiriamųjų galių tribunolo sprendimą, esą Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų vykdomas masinis sekimas yra teisėtas, Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Liberty“ užginčijo 2014 m. gruodį paskelbtą tribunolo sprendimą, kuriame buvo nustatyta, kad Vyriausybės ryšių štabo (GCHQ) vykdoma programa - pagal kurią tarnyba kasdien surenka ir apdoroja milijardus privačių komunikacijų - nepažeidžia žmogaus teisių teisės normų.

Organizacijos taip pat siekia nuginčyti tribunolo išvadą, kad Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos turi teisę prieiti prie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) programomis „PRISM“ ir „Upstream“ masiškai renkamų duomenų.

Tokį sprendimą Tribunolas priėmė išnagrinėjęs organizacijų „Liberty“, „Amnesty International“, „Privacy International“ ieškinį žvalgybos tarnyboms, pateiktą dėl NSA informatoriaus Edward Snowden atskleistos informacijos.

2015 m. vasarį paskelbta antroji tribunolo nutartis iš dalies patenkino „Liberty“ ir kitų ieškovų ieškinį - buvo nustatyta, kad JAV ir Jungtinės Karalystės dalinimasis duomenimis iki 2014 m. gruodžio mėnesio vyko neteisėtai, kadangi jį reglamentavusios taisyklės nebuvo viešinamos. Ribota informacija apie slaptą politiką, kuria rėmėsi toks žvalgybų bendradarbiavimas, buvo atskleista bylos nagrinėjimo eigoje.

Šis svarbus sprendimas - tai pirmas kartas per 15-a tribunolo (vienintelio Jungtinės Karalystės teismo, turinčio įgaliojimą peržiūrėti GCHQ, MI5 ir MI6 veiklą) gyvavimo metų, kai šis nepalaikė agentūrų pozicijos.

James Welch, „Liberty“ teisės programų vadovas:

„Tik dėl Edward Snowden atskleistos informacijos ir kuklių trupinių, kuriuos kartu su kitais ieškovais pavyko išplėšti iš Vyriausybės, apskritai ką nors žinome apie žvalgybos tarnybų užmojus. Tribunolas mano, kad yra numatyta pakankamai priemonių, galinčių mus apsaugoti nuo pramoninio masto mūsų privatumo pažeidinėjimo. Nesutinkame su šia nuomone ir tikimės, kad EurposTeismas galų gale paaiškins mūsų saugumo tarnyboms, jog jų veikla negali nuolatos skendėti beveik visiškoje paslaptyje.“

JK viešųjų subjektų teisę ir galimybes naudotis sekimo priemonėmis reglamentuoja 2000 m. Tiriamųjų galių reglamentavimo įstatymas (Regulation of Investigatory Powers Act 2000). Anot „Liberty“, šią išsikerojusią ir raizgią sistemą būtina pertvarkyti, siekiant užtikrinti, kad kištis į privatumą būtų galima tik tais atvejais, kai tam yra atitinkamas įgaliojimas, ir kad pats kišimasis laikytųsi būtinumo ir proporcingumo principų.

Carly Nyst, „Privacy International“ teisės programų vadovas:

„Masinis sekimas pažeidžia pagrindines mūsų teises. Nei būtina, nei proporcinga kas dieną perimti milijonus komunikacijų, o dar milijonus slapta gauti iš NSA. Nors TGT ir palaikė GCHQ poziciją bei stojo prieš milijonų žmonių teises, Europos aukščiausiasis žmogaus teisių teismas jau ne kartą yra privertęs žvalgybos tarnybas laikytis žmogaus teisių teisės normų.Tikimės, kad Teismas ir toliau puoselės šią tradiciją, ir GCHQ galų gales teks atsakyti už nežabotą susirašinėjimo pasaulyje šnipinėjimą.“

Nick Williams, „Amnesty International“ advokatas:

„JK vyriausybei buvo leista nežabotai ir precedento neturinčiu mastu vykdyti sekimo veiklą, kas turėjo rimtų pasekmių asmenų privatumui ir saviraiškos laisves. Niekas nėra viršiau įstatymo - tą dabar galės išaiškinti Europos Žmogaus Teisių Teismas.“

Bylos dalyviai: Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, „Amnesty International“, „Bytes for All“, Kanados pilietinių laisvių asociacija, Egipto asmeninių laisvių iniciatyva, Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga, Airijos pilietinių laisvių taryba, Teisinių resursų centras, „Liberty“ ir „Privacy International“