Žiaurius elgesys su žmonėmis Antrojo pasaulinio karo metu taip šokiravo šalių vyriausybes, kad jos nustatė esminius apsaugos standartus - žmogaus teises.
Tačiau kai kurios vyriausybės dabar bando ardyti apsaugą, leidusią ištisoms europiečių kartoms gyventi taikoje, gerovėje ir laisvėje. Kilo pavojus įstatymų viršenybės principui, demokratijai ir pagrindinėms teisėms: pirma Vengrijoje, vėliau - Ispanijoje, o dabar jau ir Lenkijoje. Nors ES vyriausybės ir pažadėjo gerbti šias vertybes, Sąjungos galimybės jų apsaugai užtikrinti yra labai ribotos.
Europos Komisija sukūrė įstatymų viršenybės apsaugos „sistemą“, leidžiančią jai tirti rimtų problemų turinčias vyriausybes ir teikti joms rekomendacijas. Deja, Komisija savo įgaliojimų nenaudoja nuosekliai - procedūra buvo pradėta tik sykį, nepaisant to, kad rimtų teisių pažeidimų šiuo metu yra ne vienoje šalyje.
Siekiant užtikrinti vienodą visų ES šalių vertinimą ir užkirsti kelią pažeidimų užsiplieskimui visoje Sąjungoje, Europos Parlamentas paragino Europos Sąjunga vykdyti reguliarią ES šalių patikrą. 2016 m. vasarą Europos Parlamentas turėtų priimti rezoliuciją su prašymu Europos Komisijai sukurti mechanizmą, kuris kas kelis metus vertintų įstatymų viršenybės, demokratijos ir pagrindinių teisių padėtį kiekvienoje ES šalyje.
Deja, Komisija, kuri yra atsakinga už naujų teisės aktų siūlymą ES lygiu, jau kelis kartus Parlamentui yra pareiškusi nesutinkanti su šia idėja. Europos Laisvių Platformos partneriai parengė rekomendacijas Europos Parlamentui, kaip šis, Komisijai nepasiūlius teisės akto, pats galėtų skatinti ir ginti pagrindines ES vertybes.
Europos Parlamentas turėtų:
- Pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 1 protokole ir savo pačio darbo tvarkos taisyklėse numatytais įgaliojimais ir sukurti tarpparlamentinį dialogą kaip pagrindinių ES vertybių apsaugos mechanizmą.
- Dialogo esmė - galimybė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui (LIBE) kas du metus atskirai susitikti su sau analogiškais 28 šalių parlamentų komitetais. Diskusijos būtų pagrįstos esamų stebėsenos mechanizmų (JT, Europos Tarybos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros) išvadomis ir rekomendacijomis, taip pat svarbia papildoma pilietinės visuomenės pateikta medžiaga.
- Vykstant dialogui, LIBE komitetas analogiškiems šalių komitetams pateiktų savo rekomendacijas. LIBE analogas kiekvienoje valstybėje narėje privalėtų įsipareigoti bent dalį rekomendacijų įtraukti į šalies parlamento darbotvarkę ir po dviejų metų, sekančio dialogo metu, pranešti LIBE komitetui apie padarytą pažangą.
- Vykstant dialogui, šalių parlamentams taip pat turėtų būti suteikta galimybė teikti rekomendacijas LIBE komitetui dėl pačios ES teisių apsaugos tobulinimo.
- LIBE komitetui nustačius bendrus valstybių narių iššūkius, jis jas spręstų: a) teikdamas pranešimus savo iniciatyva; b) šių problemų sprendimui skirdamas ES lėšas ir techninę pagalbą; c) prioritetizuodamas pagrindinių teisių rodiklių šiomis temomis kūrimą.
Pateikiame nuorodą į pilną „Kaip Europos Parlamentas gali apsaugoti pagrindines ES vertybes: tarpparlamentinis dialogas dėl teisių“ tekstą.
Europos Taryba - kur valstybių narių ministrai susirenka spręsti ES teisės ir politikos klausimus - taip pat ėmėsi kuklių priemonių siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą Europos Sąjungoje - buvo sukurtas kasmetinis „dialogas“ tarp ES šalių vyriausybių, kurio metu svarstomas įstatymų viršenybės klausimas. Deja, taip, kaip jos yra organizuojamos dabar, šios kasmetinės derybos vargu ar padėtų apsaugoti pagrindines teises - pavyzdžiui, remiantis dabartiniu susitarimu, vyriausybės net nėra prašomos kažką patobulinti.
Europos Laisvių Platformos partneriai parengė rekomendacijas Europos Sąjungai dėl veiksmingesnio įstatymų viršenybės dialogo.
Europos Taryboje besirenkančios šalių vyriausybės turėtų:
- Numatyti ilgesnį dialogo laikotarpį ir/arba apsvarstyti galimybę užtikrinti jam daugiau laiko skirstant valstybes nares į mažesnes darbo grupes. Valstybes nares į darbo grupes reikia skirti atsitiktine tvarka.
- Nustatyti kiekvienam dialogui pagrindinę temą. Įvertinus esamų stebėsenos mechanizmų (JT, Europos Tarybos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros) išvadas ir papildomą informaciją iš pilietinės visuomenės, dialogo metu reikia nustatyti valstybių narių iššūkius šioje srityje ir išnagrinėti, kaip šalių teisinės valstybės infrastruktūra (teismai, nacionalinės žmogaus teisių apsaugos institucijos, žiniasklaida, pilietinė visuomenė) padeda užtikrinti įstatymų viršenybę šioje srityje.
- Ruošiantis dialogui, į seminarą pakviesti ir šalių teisinės valstybės infrastruktūros, taip pat regionines bei tarptautines žmogaus teisių apsaugos organizacijas.
- Užtikrinti realią galimybę pasikeisti nuomonėmis - skatinti valstybes nares nebijoti užduoti klausimų, siūlyti gerosios praktikos sprendimų ar teikti rekomendacijų kitoms šalims.
- Sudaryti sąlygas rekomendacijų įgyvendinimui - sukurti/nustatyti teisinės valstybės fondą teisinės valstybės infrastruktūrai paremti, teikti techninę pagalbą valstybėms narėms, taip pat įpareigoti valstybes nares pranešinėti apie rekomendacijų įgyvendinimą.
Siūlome susipažinti su pilnu „Teisinės valstybės dialogas: 5 idėjos ateityje Europos Tarybai pirmininkausiančioms šalims“ tekstu.
Jei norite, kad Europos šalių vyriausybes laikytųsi savo pažadų gerbti teisinės valstybės principus, demokratiją ir pagrindines teises, kreipkitės į savo parlamento narius ir vyriausybės ministrus su prašymu paremti šias rekomendacijas.