Įstatymų viršenybė: kodėl Europos Komisija ėmėsi tirti Lenkiją

Susirūpinusi dėl galimo naujosios Lenkijos vyriausybės piktnaudžiavimo valdžia, Komisija ėmėsi vykdyti įstatymų viršenybės apsaugos „mechanizmą“. Sužinokite, kas vyksta dabar, ir kas bus vėliau.

Europos Sąjungą sukūrusios ir į ją įstojusios vyriausybės sutarė, kad ES narės privalo puoselėti ir saugoti tam tikras vertybes. Tai apima įstatymų viršenybę, demokratiją ir žmogaus teisių standartus. Bet kuri narystės siekianti valstybė turi saugoti šias vertybes.

Europos Komisija, be kita ko, yra atsakinga už tai, kad valstybių narių vyriausybės laikųsi pagrindinių Sąjungos vertybių. Deja, dabar Komisija yra sunerimusi, kad naujosios Lenkijos vyriausybės įvykdyti Konstitucinio Tribunolo ir viešosios žiniasklaidos reglamentavimo pakeitimai prieštarauja teisinės valstybės principams.

Ką reiškia įstatymų viršenybė?

Įstatymų viršenybės principai (dar žinomi kaip „teisinės valstybės principai“) siekia neleisti vyriausybei piktnaudžiauti savo galia. Be kita ko, laikantis šių principų vyriausybė privalo veikti įstatymų (ypač - šalies Konstitucijos) ribose, tačiau kartu gerbti ir tarptautinius žmogaus teisių standartus. Daugumoje ES šalių veikia Konstituciniai teismai, kurie žiūri, kad vyriausybė nepriimtų Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų.

Tam, kad Konstitucinis Teismas galėtų vykdyti savo kaip Konstitucijos sergėtojo funkciją, teisėjai privalo būti nepriklausomi ir nešališki - neutralūs ir atsparūs politikų įtakai.

Kai vyriausybė pažeidia konstituciją, situacijos neįmanoma atitaisyti tol, kol Konstitucinis Teismas nepriėmė sprendimo. Taigi, siekiant užtikrinti veiksmingą Konstitucijos apsaugą, Konstitucinis Teismas taip pat privalo sugebėti sprendimą priimti gana greitai. Jei teismas veikia lėtai, gali būti, kad Konstitucijos pažeidimai nebus ištaisyti keletą metų, o tuo metu vyriausybė gales imtis neteisėtų veiksmų.

Įstatymų viršenybės principas taipogi numato reikalavimą vyriausybei įstatymus priimti demokratine tvarka, atsižvelgiant į žmonių valią. Tinkamai veikiančios demokratijos pagrindas - visuomenės galimybė susipažinti su subalansuota ir tikslia informacija, teikiama nuo politikų valios nepriklausomos žiniasklaidos.

Kaip tai susiję su Lenkija?

Komisija yra susirūpinusi dėl padėties Lenkijoje dėl dviejų priežasčių.

Visų pirma, ją neramina priimti Konstitucinio Tribunolo pakeitimai. Naujoji vyriausybė paskyrė daugiau Konstitucinio Tribunolo teisėjų, nei ji tam turi teisę - penkis vietoj dviejų. Vyriausybė atsisako įgyvendinti neseniai priimtą Konstitucinio Tribunolo sprendimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad dabartinė vyriausybė privalo palikti tris iš praeitos vyriausybės paskirtų teisėjų ir paskirti tik du naujus.

Jei vyriausybė gali nekreipti dėmesio į teismą, reiškias, kad teismas negali dirbti savo darbo ir užtikrinti, kad vyriausybė laikytųsi Konstitucijos nustatytų ribų. Tai reiškia, kad Konstitucinis Tribunolas nebėra pajėgus užkirsti kelią vyriausybei priimti įstatymus, kurie pažeistų Konstitucijos saugomas žmogaus teises.

Naujoji vyriausybė taip pat pakeitė Konstitucinio Tribunolo veiklos tvarką. Pakeitimai ženkliai sulėtina teismo sprendimų priėmimo procesą. Tai reiškia, kad jei vyriausybė iškrėstų kažką neteisėto, prireiktų kelių metų, kol Konstitucinis Tribunolas tai ištaisytų.

Antra, Komisija yra susirūpinusi, kad naujosios vyriausybės patvirtinti Lenkijos visuomeninio transliuotojo pakeitimai gali riboti saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę. Po pokyčių vyriausybė gali skirti viešosios žiniasklaidos priemonių vadovus ir stebėtojų tarybų narius.

Kas vyksta dabar?

Komisija Lenkijos atžvilgiu pasitelkė įstatymų viršenybės apsaugos „sistemą“. Ši sistema nenumato jokių sankcijų - tai yra, ji nesuteikia Komisijai teisės vyriausybę nubausti pinigine bauda, nutraukti ES finansavimą arba atimti iš jos teisę balsuoti Europos Sąjungoje. Sistemos paskirtis - leisti Komisijai ir vyriausybei pasitarti ir sutarti dėl sprendimo.

Komisija gali šią sistemą aktyvuoti tada, kai mano, jog kurioje nors ES šalyje kilo „sisteminė“ grėsmė teisinės valstybės principams. Šiuo atveju „sisteminė“ grėsmė reiškia situaciją, kai šalies teismai, kaip antai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, nebėra pajėgūs užtikrinti, kad vyriausybė laikytųsi įstatymų.

Kai vyriausybė atsisako įgyvendinti teismų sprendimus, kompromituoja teisėjų nepriklausomumą arba lėtinan teismų darbą, teismams yra labai sunku tikrinti, ar vyriausybė veikia teisėtai.

Ši sistema susideda iš trijų etapų. Pirmasis etapas jau prasidėjo - Komisija vyriausybei paaiškino savo nuogąstavimus dėl Konstitucinio Tribunolo. Komisija tikisi, kad Lenkijos vyriausybė paaiškins savo veiksmus ir kokią įtaką jie turės įstatymų viršenybei. Nors Komisijos ekspertai patys analizuoja padėtį, įvertinama ir informacija bei profesinė patirtis iš kitų šaltinių.

Komisija ypatingą dėmesį skirs Europos TarybosVenecijos komisijos“ darbui. Venecijos komisija - nepriklausomų ekspertų institucija, kuri analizuoja įstatymus ir politiką, siekiant užtikrinti, kad šie nekeltų pavojaus įstatymų viršenybei.

Priklausomai nuo to, kaip vyks derybos su Lenkijos vyriausybe ir kokia išvada bus priimta po padėties analizės, Komisija gali nuspręsti arba baigti tyrimą, arba pereiti į antrąjį etapą. Tikėtina, kad Komisija savo sprendimą priims 2016 m. kovo mėnesį.

Kas vyks toliau?

Yra trys galimi variantai:

  • Po diskusijų su Lenkijos vyriausybe, Komisija nusprendžia, jog Konstitucinio Tribunolo ir viešosios žiniasklaidos atžvilgiu priimti pakeitimai nepažeidžia teisinės valstybės principų. Komisija galbūt toliau stebėtų situaciją, tačiau Lenkija nebūtų reikalaujama daryti jokių pokyčių ir procesas oficialiai baigtųsi.
  • Alternatyvus scenarijus - derybų metu Lenkijos vyriausybė neoficialiai sutinka grąžinti viską, kaip buvo anksčiau, ar įgyvendinti kitus smulkius pokyčius, kurių norėtų Komisija. Tai tikriausiai lemtų proceso pabaigą.
  • Trečiasis variantas - Komisijos neįtikina Vyriausybės pasiaiškinimas, kodėl Konstitucinio Tribunolo ir viešosios žiniasklaidos pokyčiai yra priimtini, ir ji nusprendžia, kad įstatymų viršenybės principas buvo pažeistas. Šiuo atveju Komisija tikriausiai pradės antrąjį etapą - teiks vyriausybei rekomendacijas, kaip vėl užtikrinti įstatymų viršenybę. Vyriausybei bus paskirtas tam tikras laiko tarpas ir siūloma pagalba, kad šiuos pasiūlymus būtų galima įgyvendinti.

Baigiamajame etape Komisija įvertintų, ar Lenkijos vyriausybė tinkamai įgyvendino jai teiktas rekomendacijas. Vyriausybė neįgyvendinus Komisijos rekomendacijų, Komisija gali pradėti kokią kitą procedūrą, kuri leistų taikyti sankcijas.

Ši pirmą kartą istorijoje pradėta procedūra yra aprašyta Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje.