Daugybė Vengrijoje teisėtai įsikūrusių ir veikiančių bažnyčių, jų tarpe - ir devynios, kurias atstovavo Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga (HCLU), kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymų priimti sprendimą dėl 2012 m. šalyje priimto Bažnyčių įstatymo. Šis įstatymas privertė visas bažnyčias iš naujo registruotis, o registracijos metu vyriausybė galėjo spręsti, kurioms institucijoms suteikti „bažnyčios“ statusą ir skirti valstybės subsidijas. Daugelis vyriausybei nepatinkančių bažnyčių savo statuso nebeatgavo. Paraiškoje į EŽTT jos teigė, kad įstatymas buvo diskriminacinis ir pažeidė teisę į religijos laisvę.
Teismas priima Vengrijai nepalankų sprendimą
2014 m. balandžio 8-ą dieną paskelbtame EŽTT sprendime byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją buvo nustatyta, kad Bažnyčių įstatymas pažeidė paraišką pateikusių bažnyčių teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę bei teisę į asociacijų laisvę. Šios teisės yra saugomos Europos Žmogaus Teisių Konvencijos.
Sprendime buvo nurodyta, kad „panaikindama pareiškėjų bažnyčios statusą užuot taikiusi mažiau griežtas priemones, įsteigdama abejotinai pagrįstą ir politikos įtakojamą pakartotinės registracijos procedūrą, vertindama pareiškėjus nevienodai su pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ne tik bendradarbiavimo galimybių, bet ir finansinės paramos su tikėjimu susijusiai veiklai atžvilgiu, Vengrijos valdžia savo pareigą išlikti neutraliai.“ Teismo teigimu, demokratinėje visuomenėje nebuvo jokio neatidėliotinio visuomeninio poreikio, kuris galėtų pateisinti tokias teisines priemones.
Didžioji kolegija atsisakė peržiūrėti bylą
Vengrijos vyriausybė pareikalavo, kad byla būtų perduota peržiūrėti EŽTT Didžiajai kolegijai. Didžioji kolegija prašymus peržiūrėti bylas priima tik išskirtiniais atvejais ir pati sprendžia, ar prašymai yra pagrįsti. Šiuo atveju penki Didžiosios kolegijos teisėjai nustatė, kad nėra jokios priežasties peržiūrėti priimtą sprendimą - dėl to sprendimas tapo galutiniu ir neskundžiamu.
Tiesioginė sprendimo pripažinimo galutiniu pasekmė - Vengrijos vyriausybė dabar turi susitarti su paraiškas pateikusiomis bažnyčiomis dėl jų statuso atkūrimo ir teisingo patirtos žalos atlyginimo. Jei šalims nepavyks susitarti per šešis mėnesius, šiuos klausimus spręs EŽTT.
Praeitais metais Vengrijos Konstitucinis Teismas jau buvo nustatęs, kad Bažnyčių įstatymas prieštarauja Vengrijos Konstitucijai (nutarimas 6/2013 [III. 1.]) - tačiau užuot atkūrusi religijos laisvę ir religijų lygiateisiškumą, vyriausybė Bažnyčių įstatymą įtvirtino Vengrijos Pagrindinio įstatymo (Konstitucijos) pakeitimais.
Sprendimas privers vyriausybę atsipeikėti
Vadinasi, dėl EŽTT sprendimo tiek Bažnyčių įstatymas, tiek dabartinis Pagrindinis įstatymas prieštarauja Žmogaus teisių konvencijai. Pasak HCLU, sprendimas turėtų priversti vyriausybę atsipeikėti ir suprasti, kad nebegalima daugiau kovoti su religijos laisve. Vengrija turi ne tik atkurti paraiškas pateikusių bažnyčių statusą ir atlyginti jų patirtą žalą, bet ir panaikinti Bažnyčių įstatymą bei Pagrindinio įstatymo pakeitimus.
„Jei Vengrija nesugebės pataisyti įstatymų taip, kad jie atitiktų Konvencijos reikalavimus, šalis privalės atsakyti už aiškius savo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus“, - sakė HCLU „Sąžinės laisvės“ programos teisininkas Szabolcs Hegyi.