Democracy & Justice

2019-ieji Žmogaus teisių stebėjimo institutui: iššūkiai, nuveikti darbai ir ateities planai

Institutas 2019 metais intensyviai dirbo ties pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimu Lietuvoje, apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiųjų teisėmis, diskriminacijos draudimu darbo santykiuose, psichikos sveikata.

by Human Rights Monitoring Institute

Naujausia apklausa: Lietuvos moterys mano, jog socialinės kampanijos skirtos smurto aplinkoje klausimais yra reikalingos

2017 metais kartu su partneriais pradėto projekto apie smurtą artimoje aplinkoje „Stop smurtui prieš moteris - nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ metu buvo įgyvendintos 3 socialinės kampanijos: „Moterys moterims“, „Palaikyk“, „Tai irgi smurtas“. Buvo sukurtas internetinis savitarpio pagalbos forumas moterims, patyrusioms smurtą. 2017 ir 2019 metais atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Projekto metu buvo skurti e-mokymai visuomenei bei specialistams, kurių metu siekiama supažindinti su intymaus partnerio smurto prieš moterį specifika.

Naujausia apklausa parodė, jog Lietuvos moterys mano, kad tokios socialinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje klausimams, yra reikalingos, o jų svarba buvo Lietuvos moterų įvertinta daugiau nei 8 balais iš 10.

project team. Martynas Ambrazas picture.

„Nuoširdžiai džiaugiamės, kad turėjome galimybę prisidėti prie šio prasmingo projekto įgyvendinimo. Mūsų atliktas tyrimas apie smurtą patyrusių moterų patirtis, diskusijos su bendruomenėmis 10-yje Lietuvos regionų kartu su smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ autorėmis, taip pat e-kurso sukūrimas bei socialinių kampanijų įgyvendinimas – tikiu, kad visa tai ne tik prisidėjo prie sąmoningumo didinimo apie šią itin skaudžią ir, deja, labai plačiai paplitusią problemą, bet ir suteikė vilties, kad situacija gali keistis į gerąją pusę nors ir labai lėtai“, - komentavo ŽTSI projektų vadovė Ugnė Grigaitė.

„Lygių galimybių sparnai“ – tai Jūsų organizacijos įvertinimas lygių galimybių srityje

ŽTSI su partneriais intensyviai dirbo ties diskriminavimo mažinimu darbo aplinkoje. Drauge su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sukurta platforma „Lygybės planai“, kurioje talpinama aktuali, su lygiomis galimybėmis susijusi informacija darbdaviams ir darbuotojams. Pradėta kampanija „Lygių galimybių sparnai“, kurios metu įmonės gali rinkti „sparnus“ už aktyvų lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės principų diegimą savo veikloje.


Veiksmingo atsako į neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbą visuomenėje startas

2019 metais instituto ekspertai drauge su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių centru bei Lietuvos policijos mokykla pradėjo vykdyti projektą, skirtą skatinti veiksmingą atsaką į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Juo siekiama stiprinti Lietuvos teisėsaugos atstovų kompetencijas neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje, mažinti neapykantos nusikaltimų latentiškumą, didinti pasitikėjimą tarp pareigūnų ir nukentėjusiųjų ar pažeidžiamų bendruomenių, skatinti visuomenę atpažinti ir reaguoti į neapykantos nusikaltimus.

Siekiant šių tikslų, džiaugiamės Vidaus reikalų ministerijos palaikymu, kuriant tarpžinybinę darbo grupę, kuria bus siekiama stiprinti valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir nukentėjusiųjų bendradarbiavimą neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prevencijos srityje. Tikimės, kad oficialiai savo veiklą darbo grupė pradės jau 2020 metų pradžioje.

Toliau tęsėme su partneriais Estijoje ir Latvijoje bei Lietuvos negalios organizacijos forumu vykdomą projektą, kuriuo taip pat stipriname nevyriausybinių organizacijų ir policijos pareigūnų bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Baltijos šalyse. Kadangi neapykantos nusikaltimai prieš asmenis su negalia yra itin mažai nagrinėta sritis, surengėme nevyriausybinėms organizacijoms ir policijos pareigūnams skirtus mokymus, kuriuos vedė šios srities ekspertė iš Jungtinės Karalystės dr. Angharad Beckett. Mokymuose dalyvavo 32 asmenis, tarp jų – asmenys su negalia, nevyriausybinių organizacijų atstovai, policijos pareigūnai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

2019 m. Institutas laimėjo svarbią saviraiškos laisvei bylą JT Žmogaus teisių komitete

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas byloje Kusaitė prieš Lietuvą konstatavo, jog Lietuva pažeidė Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtintą saviraiškos laisvę. E. Kusaitei buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad ji savo pasisakymu įžeidė valstybės tarnautojus – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorus. Komiteto nuomone, nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjos pasisakymas buvo spontaniška reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas. Be to, E. Kusaitės baudžiamoji byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir galėjo turėti politinių aspektų, todėl kritikos, kurią ji išreiškė prokurorų atžvilgiu, ribos galėjo būti platesnės. Komitetas taip pat priminė savo poziciją, kad valstybės yra skatinamos apsvarstyti šmeižto dekriminalizavimą, o baudžiamojo įstatymo taikymas turėtų būti pateisinamas tik sudėtingiausių bylų atvejais.

Su visomis Komiteto išvadomis galite susipažinti čia.


Tyrimas apie psichikos sveikatą Eurazijos regione

Praėjusiais metais startavo projektas, kuriuo tikimasi prisidėti prie žmogaus teisėmis grįsto požiūrio ir susijusių principų integravimo į psichikos sveikatos politiką bei įvairių paslaugų spektro plėtrą Lietuvoje bei platesniame Rytų Europos bei Eurazijos regione.

Rudenį instituto ekspertai lankėsi Sakartvele, kur susipažino su bendruomeninio tipo paslaugomis, skirtomis psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Ekspertai aplankė Tbilisio Gldani psichiatrinę ligoninę, Sakartvelo Socialinių reikalų, darbo, sveikatos ir perkeltųjų asmenų ministeriją, kur diskutavo apie deinstitucionalizacijos bei bendruomeninių paslaugų vystymo ir teikimo ypatumus. Sakartvele per 9 dienas buvo atlikta 15 individualių ir 6 grupiniai interviu su 31 asmeniu, aplankytos įvairias institucijas bei nevyriausybines organizacijas trijuose regionuose.

Ilgalaikis projekto tikslas yra paskatinti ir prisidėti prie resursų perskirstymo psichikos sveikatos sistemoje link žmogaus teisėmis grįstos politikos užtikrinimo bei platesnio ir įvairesnio paslaugų spektro vystymo žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, intelekto ir/ar psichosocialinę negalią.

HRMI visiting Sakartvelo. Personal archive photo.


Institutas išleis autentišką tradicinę apžvalgą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018 – 2019“

Negalią turinčių asmenų teisių pažeidimai, saviraiškos ar tikėjimo laisvės, teisės į privatų šeimos gyvenimą pažeidimas, diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, lyties, negalios, religijos ar kt., neapykantos nusikaltimai, nukentėjusiųjų ar įtariamųjų teisių pažeidimai, smurtas artimoje aplinkoje, prekyba žmonėmis ar migrantų teisių pažeidimai – visa tai telpa į vienintelę tokio pobūdžio apžvalgą – „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018 – 2019“

Šiame leidinyje nepriklausomi ekspertai pateiks visuomenei, valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, teisininkams, akademikams bei žiniasklaidai susistemintą, išsamią ir aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje bei apžvelgs žmogaus teisių padėties pokyčius. Be įprastai šiame leidinyje nagrinėjamų temų, šiuo metu rengiamoje Apžvalgoje daug dėmesio bus skiriama ir žmogaus teisėmis grįstam požiūriui į psichikos sveikatos politiką Lietuvoje.


2020 metai atneša aktyvų įsitraukimą į valstybės ir visuomenės raidai svarbių klausimų sprendimą

Šiais metais Instituto ekspertai ne tik dirbs su esamomis problemomis, tačiau ir imsis naujų projektų. „ŽTSI nuolat stebi su žmogaus teisėmis susijusius procesus Lietuvoje, vertina juos, kartu su kitomis organizacijomis tiria galimybes ir teikia siūlymus, kaip Lietuvoje turėtų būti ginamos kiekvieno žmogaus teisės. Ypatingą dėmesį ŽTSI skiria šioms problemoms spręsti: diskriminacija bet kokiu pagrindu, saviraiškos laisvės pažeidimai, neapykantos nusikaltimai, nukentėjusiųjų ar įtariamųjų teisių pažeidimai, smurtas ir jo prevencija, žmogaus teisės ir psichikos sveikata. Šiuos ir kitus svarbius valstybės ir visuomenės raidai klausimus ŽTSI ekspertai pasirengę spręsti ir 2020 metais“ – teigia instituto direktorius Dainius Pūras.

head of HRMI Dainius Pūras