Tech & Rights

Dezinformacija žiniasklaidoje: kaip sužinoti, kas tikra, o kas - ne?

Naujausiame Autoritarizmo išgyvenimo vadovo video prašome Jūsų mums padėti atskleisti melus ir išsklaidyti abejones faktais. Jei niekas nekovos su autoritarų skleidžiamu melu, jie laimės.

by Orsolya Reich

Gal kuris iš jūsų dabar galvoja – „jėga!” Tačiau kaip, po galais, man tai padaryti? Net jei ir turėčiau reikiamų žinių, kas turi tiek laiko? Juk tyrimus atliekantiems žurnalistams už tai, kad jie valandų valandas tikrina faktus, moka pinigus. Man niekas net nepasiūlė!

Ką gi, gera naujiena – daugeliu atvejų nėra taip jau sunku atpažinti, kada kažkas meluoja, ar bando jus dezinformuoti. Tereikia kelių paprastų metodų.

Visų pirma, pasižiūrėkit, ką apie įtartiną pareiškimą kalba patikimos naujienų svetainės. Ar jos abejoja jo teisingumu? Ar tai daro vieningai? Jei ne, ar pateikia įrodymų, paremiančių savo interpretaciją? Ar šie įrodymai patikimi?

Žinau, žinau – kaip nustatyti, ar naujienų svetainė bei pateikiama medžiaga yra patikima?

Visada patikrinkite pačią naujienų svetainę. Paprastai galima pasitikėti jau ilgą laiką gyvuojančiomis didžiosiomis Europos svetainėmis – jei nežinote, ar mylimas autoritaras kabina makaronus, galite gana drąsiai užmesti akį į „BBC“, „Deutsche Welle“ ar „France 24“. Tačiau yra ir keletas didelių, Europoje aktyvių naujienų svetainių, kurių derėtų vengti – tokių, kaip „Russia Today“ ir „Sputnik“, kurios mėgsta skleisti dezinformaciją ir palankiai vertinti autoritarus.

O kaip dėl smulkesnių portalų? Patikrinkite jų URL. Jei jis baigiasi „.infonet“ ar panašiais plėtiniais (o ne tokiais, kaip „.co.uk“), arba jei adresas labai panašus į kitos, žinomos svetainės, tačiau URL yra papildomų raidžių (pavyzdžiui, ww.bbc.co.uk.co arba www.thebcc.co.uk), tikėtina, kad šie portalai nėra patikimi šaltiniai. Autoritarų teiginius gali tekti tikrinti kur kitur.

Šališkumo neišvengsi

Viskas gerai su URL? Puiku. Derėtų patikrinti, kas iš tiesų slepiasi už pateikiamos informacijos (čia – mūsų komanda). Nepamirškit, kad tai nėra taip paprasta, kaip „pasitikiu/nepasitikiu“ – nei kasdieniniame gyvenime, nei bandant išsiaiškinti, ar kuris teiginys teisingas. Visi esame šališki, tobulų nėra. Pavyzdžiui, man labai patinka viena ledų rūšis. Geriau manęs neklausti, ar Jums patinkanti rūšis yra skani. Galiu iš karto pasakyti – ne. Bet kai kalbame apie bėgimo avalynę ar drabužius, neturiu kažkokio užslėpto intereso – o kadangi daug lakstau, tikėtina, kad nešališkai Jums nupasakočiau konkrečių kojinių privalumus ir trūkumus.

Šaltiniai ir nuorodos

Nepamirškit, kad patikimi šaltiniai paprastai nurodo (tiek bibliografijose, tiek hipersaitais) medžiagą ar šaltinius, kuriais remiasi. Suktesni portalai paprastai nemini savo šaltinių. Patikimos svetainės taipogi išsamiai aptaria savo duomenų imtį, kai tuo tarpu netikrų naujienų portalai dažnai pateikia pasenusią informaciją kaip aktualią, o kelias dešimtis atsakymų interpretuoja kaip visos šalies nuomonės atspindį. Patikimi kanalai taip pat prašo žinomų ekspertų (arba garsių mokslinių tyrimų institutų ar universitetų darbuotojų) nuomonės konkrečiu klausimu. Nepatikimi portalai arba kreipiasi į save „ekspertais“ vadinančius asmenis, arba išvis nenurodo, kurio „eksperto“ nuomone remiasi.

Dėl populistų mažėja visuomenės pasitikėjimas

Iš patirties žinau, kad trečiadienio rytą prie naujausios Autoritarizmo išgyvenimo vadovo dalies bus bent 10 komentarų, kurie mūsų skaitytojus socialiniuose tinkluose informuos, kad tikrieji autoritarai yra Europos Sąjunga, kad propagandą, melus ir dezinformaciją skleidžia būtent žinomi žiniasklaidos kanalai, o video kūrėjas greičiausiai sėdi Sorošo kišenėj. Liūdna, bet tikrai nestebina. Akiplėšos diktatoriai puikiai supranta, kad vienintelis būdas prasisuskti su akivaizdžiu melu – tai priversti visuomenę nepasitikėti jų kritikais, o ypač ES, pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis ir žmogaus teises ginančiomis NVO. Tad jie kritikus demonizuoja. O kai kurie žmonės tuo patiki. Tai leidžia jiems lengvai paaiškinti daugybę nerimą keliančių problemų jų gyvenime, suteikia jiems prasmę, dvasios ramybę. Jų nuomonės nepakeisi. Jie per daug savęs investavę emociškai, kad pripažintų, jog jų vadovai meluoja.

Tačiau nepamirškit, kad dauguma piliečių nelaiko draugiško autoritaro tiesos šaltiniu. Jiems vis dar galima pasakoti apie melus ir dezinformaciją, juos vis dar galima (mandagiai) informuoti, kad jie (nežinodami) skleidžia juos socialinėje žiniasklaidoje. O tada nukreipti šiuos piliečius į patikimus šaltinius. Nepatingėkit – darykite taip. Demokratijai Jūsų reikia.